Gamyklos statybos Darbėnuose atsisakyta, dėl gamyklos Pagiriuose verda kova, „Rheinmetall“ įmonę, panašu, pavyks pastatyti tik ant kaip buldozeriu teisės aktus keičiančios valdžios pečių.
Apie tai, kuo gali baigti pasipriešinimas investuotojams laidoje „Verslo požiūris“ kalbamės su Nerijumi Mačiuliu, „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu.
„Tokie pavyzdžiai, kai ateina užsienio investuotojai, dairosi galimybių statyti naują gamyklą, o vietos bendruomenė ir politikai nesutinka. Tai blogas signalas visiems užsienio investuotojams. „Rheinmetall“ teigiamas pavyzdys kaip mobilizuojami visuomenės ir valstybės poreikiai. Galima rasti sklypą, greitai išduoti leidimus. Tačiau jei investuotojas neturi tokio politinio palaikymo jam sudėtinga“, – sako Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas ir pateikia pavyzdį, kad, pavyzdžiui, gamyklos statytojai, planavę investuoti beveik 500 mln. eurų, o tai praktiškai nacionalinės svarbos projektas, pasitraukė.
Ne tokių garsių istorijų, kurios skambėjo tik savo regione daugybė. Ekonomistas siūlo ir išeitį.
„Turi atsirasti saugikliai, kurie užkirstų kelią tokioms manipuliacijoms, kad rajono meras negalėtų uždrausti statyti vien todėl, kad maža grupė žmonių to nenori, ar turi interesų. Galbūt tie interesai kyla net ne Lietuvoje. Tačiau tiek nacionaliniai, tiek vietos politikai bendruomenėms turi paaiškinti ir išsklaidyti baimes bei rizikas ir pasakyti, kad naudą gaus Lietuva ir vietos bendruomenė. Neužtenka pasakyti, kad naudą gaus valstybės biudžetas ir bus galima didinti pensijas. Jiems reikia labai konkrečių dalykų, jei atsiras gamykla – ar bus sutvarkyti keliai, pastatytas sporto komplektas. Tai įprasta praktika Vakaruose. Paprastai tai kartu daro valstybė ir investuotojas kai pasirašomas ketinimų protokolas“, – aiškina N. Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžia, kad pas mus valstybė nepakankamai aiškina vietos bendruomenėms, kas bus. Į tuos regionus atvažiuoja „kažkas“ – dažnai žmogus, kuris nebūtinai atstovauja Lietuvos interesus, pasiūlo pažiūrėti rusiškus keistus filmukus. Mūsų ministerijų atstovai nevažiuoja, arba važiuoja per retai.
„Baisu, kai savivaldybių politikai prisijungia prie mums priešiškų jėgų ir nenori, kad Lietuvoje būtų investuojama, nors po pusmečio jei balotiruosis į Seimą ir sakys, kad rūpinsis investicijomis. Tai stabdo progresą ir Lietuvos patrauklumą. Net Seimo nariai važiuoja žadėti to, ką neturi žadėti. Mes girdime gana daug retorikos, kuri gąsdina užsienio verslus, pavyzdžiui, nuolatiniai planai apmokėstinti stambų kapitalą“, – dėlioja N. Mačiulis ir sako, kad politikai nesupranta, kad nuo užsienio investuotojų mes priklausomi. Pinigų Lietuvoje netrūksta, mums trūksta rinkų, technologijų, patentų, ką turi stambios užsienio korporacijos.
„Tuščių ir pigių žemės sklypų Lietuvoje daug, tačiau dažnai reikia specifinės lokacijos. Galbūt reikia, kad netoli būtų uostas, dujotiekis, didelės galios elektros tinklai. Investuotojai tai vertina. Tačiau kai vienoje vietoje projektas blokuojamas, kitoje taip pat, pritraukti užsienio investicijų vis sunkiau, tačiau priartėja rinkimai ir vėl politikai kalba, kad regioninę atskirtį reikia mažinti“, – sako N. Mačiulis.
Profesinių paslaugų tinklo EY šiemet atliktas Europos patrauklumo tyrimas (angl. Europe Attractiveness Survey) parodė, kad visame žemyne TUI projektų skaičius pernai mažėjo 4 proc., o Lietuvoje – 40 proc. Vertindamas šių metų sausį–birželį agentūros „Investuok Lietuvoje“ rezultatus, bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris teigia, jog investicijų atoslūgis turėtų paskatinti aktyvesnę reakciją ir naujai perdėlioti prioritetus, kad Europa atgautų pasaulinės ekonomikos ir pramonės jėgos statusą, kai JAV ir Kinija juda aukštesne pavara.