Šią savaitę pranešta, kad „Carlsberg UK Holdings Limited“ ketina parduoti visas jai priklausančias bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ akcijas.
Akcijos parduodamos už ne mažesnę nei 174 mln. eurų sumą.
„Švyturys-Utenos alus“ Korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys nurodė, kad tai privaloma procedūra perkeliant akcijas iš vienos kontroliuojančios bendrovės į kitą ir šis pasiūlymas nereiškia, kad įmonė yra parduodama ar jai ieškoma pirkėjo.
Tuomet, kai 1999 m. „Švyturį“ įsigijo ketvirta pagal dydį alaus gamybos kompanija pasaulyje – Danijos bendrovė „Calsberg“, Lietuvoje tai buvo neeilinis įvykis.
2001 m. „Švyturys“ ir „Utenos alus“ susijungė į UAB „Švyturys–Utenos alus“.
Lietuviško proto užauginta
Vis tik vienas unikaliausių trijų dešimtmečių sandorių – Lietuvos biotechnologijų bendrovės „Fermentas“ pardavimas.
Specialistai „Fermento“ įsigijimą vadina vienu sėkmingiausių lietuviškų įmonių pardavimų per visus 30 metų. Šis sandoris iš kitų išsiskiria tuo, kad „Fermentas“ tapo viena brangiausiai parduota privačia lietuviško kapitalo įmone, lietuviškų protų užauginta iki pasaulyje žinomos bendrovės.
Mokslininko Arvydo Janulaičio įkvėpta, kartu su Viktoru Butkumi ir Algimantu Markausku užauginta bendrovė už įspūdingą sumą - 728 mln. Lt (211,5 mln. eurų) buvo parduota JAV milžinei „Thermo Fisher Scientific“. Trečdalis šios sumos atiteko dabartiniam MO muziejaus įkūrėjui V. Butkui ir A. Janulaičiui, o likusioji dalis – apie šimtui „Fermento“ darbuotuojų.
Pasak A. Janulaičio, sprendimas dėl pardavimo buvo motyvuotas tuo, kad tikėtasi, jog įsiliejimas į globalią kompaniją suteiks naują impulsą biotechnologijos pramonės vystymuisi Lietuvoje. Ir tas lūkestis su kaupu išsipildė. Įmonėje buvo pradėti gaminti įvairesnio profilio nei anksčiau inovatyvūs produktai. Darbuotojų skaičius išaugo trejetą kartų. Jau artėjama prie 1 mlrd. eurų metinių pardavimų.
„Fermento” pardavimas prieš dešimtmetį buvo laikomas vienu didžiausių sandorių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Verslininkas, investuotojas Vladas Lašas šį sandorį vadina viena didžiausių mokslo ir verslo sėkmės istorija: „Mokslininkai, dirbdami Lietuvoje specializavosi dalykuose, kurių reikia pasauliui, pritaikė tinkamus verslo modelius ir uždirbo daugiau negu bet kuris kitas mokslininkas, išvažiavęs dirbti į didelę Vakarų korporaciją“.
Brangiau už „Fermentą“ iki to laiko buvo parduotos tik valstybinės įmonės, tokios kaip „Mažeikių nafta“ ar „Lietuvos telekomas“, bei perparduotos Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės, kaip „Bitė“ ar „Iki“ prekybos tinklą valdanti bendrovė „Palink“.
Tiesa, rekordinis sandoris anuomet priklausė Estijai – už 1,7 mlrd. eurų švedų bankas „Swedbank“ įsigijo 40 proc. estų banko „Hansabank“ akcijų. Antroje vietoje įsitaisė lietuviškas-lenkiškas sandoris: už 1,47 mlrd. eurų lenkų koncernui „PKN Orlen“ parduota „Mažeikių nafta“.
Tarp sėkmingiausių – sandoris su „TeliaSonera“
Žvelgdami atgalios galime konstatuoti, kad užsienio investuotojų atėjimas į Lietuvą teigiamai paveikė šalies ekonomiką, nes visų pirma leido perkelti į lietuviškas įmones praktinę tarptautinių bendrovių valdymo patirtį, technologines naujoves, atvėrė naujas rinkas.
Sėkmingiausiais sandoriais tiek investuotojams, tiek pačiai bendrovei ekspertai vadina švedų ir suomių koncerno „TeliaSonera“ investicijas į tuometinį „Lietuvos telekomą“ ir „Omnitel“, bei jau minėtą „Carlsberg“ sprendimą pirkti „Švyturį“.
Šiame sąraše reikėtų paminėti ir verslininkus Laimutę ir Kęstutį Drazdauskus, kurie 2003 m. suomių įmonei „Fazer Bakeries“ pardavė bendrovę „Gardėsis“.
Išskirti reikėtų ir 2008 m. įvykusį sondorį, kuomet klaipėdiečių verslininkų Gusiatinų šeimai priklausanti bendrovė „Nikėja“ pardavė uosto krovos darbų bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ kontrolinį akcijų paketą tarptautiniam uostų terminalų operatoriui „Terminal Investment Limited (TIL).
Buvo pranešta, kad sandorio vertė – šimtamilijoninė.
Vienu turtingiausių Klaipėdos žmogumi laikomas Martinas Gusiatinas kartu su Antanu Bosu, Sigitu Paulausku ir Rimantu Stoniu buvo Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos dalininkai.
Dabar jis kartu su dukra dabar kontroliuoja bendroves „Stemma Group“ ir „Amberwind“, pajūryje plėtojančias NT projektus ir vėjo jėgainių parkus.
„Stemma Group“ 2018 m. pabaigoje tris iš dalies savo valdomų jėgainių parkų pardavė „Lietuvos energijai“ (dabar – „Ignitis“) už 22 mln. eurų.
Naujas proveržis – nuo 2016-ųjų
2016-aisiais įvyko išties įspūdingi sandoriai, pakeitę Baltijos šalių verslo žemėlapį. Ekspertų teigimu, tokio įmonių įsigijimų proveržio nebuvo nuo nuo 2008 m. finansinio nuosmukio sąlygotos pauzės.
Į mūsų regioną tuomet įžengė tokie pasaulinio lygio investuotojai kaip „Providence Equity Partners“ bei „Partners Group“.
Pastarasis milžinas įsigijo stambų nekilnojamojo turto portfelį, apimantį 42 pastatus Baltijos šalyse, o „Providence Equity Partners“ – telekomunikacijų bendrovę „Bitė“.
Informacinių ir ryšių technologijų bendrovė „TEO LT“ iš „Telia Company“ įsigijo Lietuvos mobilių telekomunikacijų lyderę „Omnitel“. 220 mln. eurų vertės įsigijimo sandoris užbaigtas 2016 m. pradžioje. Vėliau abi įmonės susijungė į vieną, vardu „Telia Lietuva“.
Nors abi bendrovės ir anksčiau priklausė vienai „Telia“ įmonių grupei, šis įvykis tapo tikru lūžiu Lietuvos telekomunikacijų rinkos istorijoje. Jis pradėjo naują integracijos etapą, kurio metu susiliejo televizijos, interneto, fiksuoto ir mobiliojo ryšio tiekėjai.
Švedų bankas „Swedbank“ tų pačių metų vasarą įsigijo dalį „Danske“ banko teikiamų paslaugų Lietuvoje ir Latvijoje. Vėliau abiejų bankų grupės pasirašė sutartį ir dėl pensijų fondų valdymo įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“ 100 proc. akcijų perleidimo. Taip „Danske“ bankas koncentruojasi į verslo ir privačią bankininkystę, o „Swedbank“ – į masto ekonomiją, leidžiančią efektyviai užsiimti mažmenine bankininkyste.
Statybinių medžiagų, remonto, buities ir kitų prekių didmenininkė Lietuvoje „Senukų prekybos centras“ 2016 m. kovą įsigijo Latvijos ir Estijos panašaus prekių segmento tinklo „K Rauta LV“ ir „K Rauta EE“ kontrolę. Po sandorio, „Senukai“ perėmė 16 parduotuvių tinklo Latvijoje ir Estijoje valdymą. Tokiu būdu susiformavo dar viena stambi tarptautinė įmonių grupė, kurios verslo tradicijos kilusios iš Lietuvos.
Nauji metai – nauji sandoriai
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2017-aisiais netrūko stambių įsigijimo sandorių, o kai kurių vertės peržengė net milijardinę kartelę.
Vertinant pagal vertę, reikšmingiausiais 2017-ųjų įsigijimų sandoriais pagal vertę galima laikyti šiuos verslų perleidimus ar sujungimus:
DNB ir „Nordea“ bankų sujungimo į banką „Luminor“ sandoris. Jis buvo užbaigtas 2017 m. spalį. Tai vienas didžiausių ir pačių sudėtingiausių visų laikų Baltijos šalių sandorių. Bendra sujungtų bankų turto vertė siekia 15 mlrd. eurų, bankas užima apie 20 proc. paskolų rinkos.
Švedijos žiniasklaidos koncernas „Modern Times Group“ (MTG) už 115 mln. eurų pardavė savo verslą Baltijos šalyse: televizijos kanalus TV3, TV6, 3 + „TV3Play“, radijo stotis „Star FM“ ir „Power Hit Radio“ Estijoje, „TV3 Latvija“, SIA „Star FM“, „Viasat“. Sandorio vertė – 115 mln. eurų. Įgyvendinus šį sandorį, iš Baltijos šalių rinkos pasitraukė strateginis Skandinavijos šalių investuotojas, o verslą įsigijo „Providence Equity Partners“ valdoma bendrovė „Bitė Lietuva“.
Didelės vertės sandoriai
Tais metais „VP grupė“ pateikė pasiūlymą supirkti Lenkijos prekybos tinklo „Stokrotka“ akcijas už 293 mln. eurų, „Euroapotheca“ paskelbė apie 170 mln. eurų įsigijimą Švedijoje, Nerijus Numas įsigijo „McColl‘s“ tinklo akcijų dalį.
2018-aisiais metais „VP grupė“ baigė Lenkijos prekybos tinklo „Stokrotka“ įsigijimą, o „Euroapotheca“ vykdytas „Apoteksgruppen“ įsigijimas Švedijoje tapo apdovanojimo „Metų Baltijos šalių investicija į užsienio rinkas 2018“ laimėtoja.
„Euroapotheca“ tapo ketvirtu didžiausiu Švedijos farmacijos mažmeninės rinkos dalyviu su maždaug 9 proc. rinkos dalies. Ji vienija daugiau kaip 600 vaistinių tinklą
Baltijos šalims bendri sandoriai
Baltijos šalių skelbimų svetaines valdančios Estijos įmonės „Baltic Classifieds Group“ pardavimas, kuriame lietuviško verslo dalis sudaro reikšmingą dalį, tapo vienu didžiausių 2019-ųjų Baltijos šalių sandoriu.
Prieš metus tokiame sąraše pirmą vietą užėmė 1 mlrd. Eur „Luminor“ banko pardavimo amerikiečių įmonei „Blackstone“ sandoris.
Rinkoje skaičiuojama, kad sandorio vertė galėjo siekti 300–400 mln. Eur.
Pernai sausio pabaigoje didžiausio privataus kapitalo fondų valdytojo Baltijos šalyse „BaltCap“ fondas „BaltCap Growth Fund“ (BGF) pasirašė sutartį dėl 100 proc. ekologiškų produktų prekybos tinklus „Livinn“ bei „Biosala“ valdančių bendrovių „Sveiki produktai“ ir „Bio Sala“ akcijų įsigijimo.
„Livinn“ ir „Biosala“ – ekologiškų bei natūralių maisto ir ne maisto produktų prekybos tinklai Lietuvoje. Abu tinklai vienija 18 mažmeninės prekybos vietų bei parduotuves internete.
„Auginant verslą nuo balto lapo prireikia ne tik entuziazmo, bet ir atsidavimo, kūrybiškumo ir kantrybės. Tačiau ir to nepakanka, pasiekus tam tikrą plėtros etapą – spartesniam augimui reikalingas puikiai verslą išmanantis ir stiprų finansinį pagrindą turintis savininkas. Esu tikra, kad mūsų puoselėtos vertybės: išskirtinis dėmesys produktų kokybei, grynumui bei ekologiškumui ir toliau bus bendros įmonės vizitinė kortelė“, – anuomet sakė viena iš „Livinn“ įkūrėjų Guoda Azguridienė.
Po dvylikos metų, praleistų nuosavame versle, į Lietuvos laisvosios rinkos institutą sugrįžusi ekonomistė G. Azguridienė portalui Delfi sakė, kad paragavusi verslininkės duonos ji kitaip žvelgia į ekonominius procesus ir reiškinius.
„Tiesą sakant, tada nemaniau, kad yra taip sunku padaryti tokį paprastą verslą. Nes prekyba atrodo labai paprastas verslas. Nupirkai ir pardavei. Bet turiu pasakyti, kad šiais laikais mažmeninė prekyba yra pats sunkiausias verslas, nes ant jo yra sukrauta begalė reguliavimų, – kalbėjo verslo patirties pasisėmusi ekonomistė. Vieni reikalavimai keliami, jei tu nori parduoti pieštuką, kiti – jeigu saldainį. O jeigu nori parduoti gudresnį produktą, kurį mes pardavinėjome, o dar ir sveiką, tai dar daugiau reikalavimų. Tada atsiranda dar daugiau institucijų, kurios tave tikrina. Ir Lietuvoje jos nerodo jokio geranoriškumo tam, kad tu prekiauji produktais, kurie yra sveikesni. Tai šito visiškai nesuvokiau. Bet aš ir vadybos nesimokiau. Tai mano išskaičiavimas buvo teorinis, bet tik dabar, po dvylikos metų darbo versle galiu sakyti, kad jis pasiteisino ir praktikoje. Kai būdavo krizė, aš grįždavau prie ekonomikos teorijos pagrindų. Prie austrų ekonominės mokyklos mąstytojo Liudviko von Mises tekstų apie įmonės prasmę, verslininko pašaukimą, apie pelno prigimtį. Apie tai, kad tu gali padaryti pelną, kai tu nuolat darai ką nors kitaip, nes kiti tave pasiveja. Dabar grįžus į institutą įgyta praktika labai praverčia“.