CSRD direktyva įsigaliojo jau šiemet, o pirmosios įmonės ataskaitas turės ruošti jau už 2024 m. Nors pirmieji ESRS standartus atitinkantys dokumentai bus pateikti dar metais vėliau, bendrovės raginamos neatsipalaiduoti, mat reguliuotojai padidino įmonių, kurioms taikomi šie reikalavimai, skaičių, rašoma pranešime spaudai.
Numatoma, kad detalesnę informaciją apie savo veiklos tvarumą turės pateikti bendrovės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250, taip pat tos, kurių apyvarta didesnė nei 40 mln. Eur, o turtas – daugiau nei 20 mln. Eur vertės.
Į reguliuotojų akiratį pateks ir mažos bei vidutinės listinguojamos bendrovės, o taip pat ir didelės viešojo intereso bendrovės – bankai, draudimo įmonės ar kt. Skaičiuojama, kad tokių visoje bendrijoje gali būti per 50 tūkst., o prievolės išvengs bemaž tik smulkus ir vidutinis privačiai valdomas verslas.
Smulkesnes, prie kasmetinio finansinių ataskaitų rengimo nepripratusias įmones gali paguosti nebent tai, kad CSRD direktyva bus įgyvendinama palaipsniui. Už 2024-uosius turės atsiskaityti daugiau kaip 500 darbuotojų turinčios viešojo intereso įmonės, kurios jau ir dabar privalo rengti nefinansines ataskaitas – tiesa, vadovaudamosi ankstesne Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (NFRD).
Tad didžiausi pokyčiai laukia pasibaigus 2025 m., mat už juos atsiskaityti turės visos didelės ES veikiančios įmonės (atitinkančios anksčiau minėtus darbuotojų skaičiaus, apyvartumo ir valdomo turto kriterijus), o mažos ir vidutinės listinguojamos įmonės tą padaryti turės už 2026 metus. Taisyklės griežtinamos viliantis, kad informaciją apie įmonių veiksmus tvarumo srityje gaunantys investuotojai ir visuomenė priims atitinkamus vartojimo bei investavimo sprendimus, o tai paspartins Europos žaliojo kurso įgyvendinimą ir leis Bendrijai pasiekti jame iškeltus tikslus.
Nors laiko pakankamai, pradėti ruoštis reikėjo jau vakar
Iki šių metų birželio pabaigos bendrija paskelbs pirmąją dalį standartų, pagal kuriuos bus vertinamas įmonių veiklos tvarumas, o jau egzistuojanti tvarios veiklos taksonomija numato, kas laikytina tvaria ekonomine veikla. Tad nors pilnai ataskaitai reikiamų pateikti rodiklių rinkinys dar tik ruošiamas, šiuos „namų darbus“ įmonės gali atlikti jau šiandien.
Rekomenduojama pradėti nuo reikšmingumo vertinimo (angl. materiality analysis) ir identifikuoti aplinkosaugos, socialines bei valdysenos temas, kurios svarbios pagal įmonės veiklos pobūdį. Dialogas su darbuotojais, sprendimų priėmėjais ir suinteresuotomis šalimis padės geriau suprasti, kas organizacijos kontekste yra tvarumas ir kur turi būti nukreiptos jos pastangos.
Kol ES galutinai patvirtins standartinius rodiklius, įmonės gali naudotis populiariausiu ir plačiausiai taikomu GRI (angl. Global Reporting Initiative) modeliu, padedančiu sekti svarbiausius tvarumo rodiklius. Taip pat verslui rekomenduojama jau dabar sekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas tiekimo grandinėje ir imtis tvarumo strategijos rengimo – žinant įmonės tikslus bus lengviau juos sekti ir fiksuoti pasiekimus metinėse ataskaitose.
„Pirminėse diskusijose dėl direktyvos įsigaliojimo buvo numatyta, kad dalį reikalavimų įmonės turės taikyti jau 2023 m. Tačiau CSRD taikymo datas buvo nuspręsta šiek tiek atidėti, paliekant bendrovėms daugiau laiko tinkamai pasiruošti. Verslas dar turi „langą“, kai gali surinkti turimus kaupiamus duomenis ir identifikuoti trūkstamas vietas, apibrėžti duomenų kaupimo ir apdorojimo procesus. Geriausias būdas tą padaryti – parengti pilotinę ataskaitą. Tai tarsi repeticija, kuri padės įvertinti kaip įmonėje veikia vidinės komunikacijos procesai, kur yra trūkumai, kokie darbuotojai ir suinteresuotos šalys turės įsitraukti į tvarumo ataskaitos rengimą“, – sako Austė Valikonytė, „Sustain Advisory“ partnerė.
Viena didžiausių CSRD naujovių – unifikuotas modelis, kurį turės taikyti verslas visoje Europoje. Jei iki šiol dėl skirtingų prieigų ir kriterijų atsirasdavo galimybė užsiimti „žaliuoju smegenų plovimų“ ir laisviau interpretuoti tvarumo sąvokas ir reikalavimus, suvienodinta praktika tokių „landų“ nepalieka. Skirtingų įmonių duomenys ne tik bus palyginami tarpusavyje, bet ir privalės būti audituojami. Reguliuotojai tikisi, kad galiausiai tvarumo ataskaitos prilygs finansinėms, kurių patikimumu ir griežtumu šiandien niekas neabejoja.
„Vienas pagrindinių Europos standartų tikslų - suvienodinti tvarumo ataskaitose teikiamus rodiklius, taip pat užtikrinti bazinę atskleidžiamos informacijos kokybę. CSRD nustato išsamius reikalavimus, kaip įmonės turės atskleisti informaciją apie joms kylančią tvarumo riziką bei veiklos poveikį visuomenei bei aplinkai“, – tikina ‘’Sustain Advisory’’ partnerė.
Pagal naujuosius ES standartus, įmonės privalės atskleisti 14 skirtingų kokybinių rodiklių, susijusių su energijos kilme bei jos suvartojimu, ŠESD emisijomis visoje tiekimo grandinėje, finansine tvarumo iniciatyvų našta. Bendrovių bus reikalaujama pateikti ir duomenis apie darbo santykius – pirmiausia, susijusius su darbuotojų gerove, lygybe, jų interesų atstovavimu.