Kaip rašo businessinsider.com, viskas prasidėjo tada, kad nepaisant to, kad O’Neil daug metų iš eilės nušviesdavo visas naujienas apie Sinsinačio futbolo komandą „Bengals“, 2022 metų „Super Bowl“ šis darbas buvo perleistas jaunesniam kolegai vyrui. Netrukus po to laidų vedėja pradėjo gauti skundų iš vadovybės, nors puikiai dirbo savo darbą ir net su ja dirbantys kolegos atsiliepė, kad jos pasirodymai televizijoje kaip niekada išskirtiniai ir stiprūs. Galiausiai moteris buvo pakviesta pasikalbėti su vadovybe, kur išgirdo, kad ji nebeves rytinės laidos ir kad jos sutartis nebebus pratęsiama.
O’Neil turėjo įtarimų, kad galbūt jos amžius ir lytis galėjo turėti įtakos šiam sprendimui, ir jos mintis patvirtino vienas vyresnis bičiulis, kurį laikė savo mentoriumi.
„Kada tau sukanka 55-eri metai?“, - jis paklausė O’Neil. Ji atsakė, kad sausio 9. „Įdomu“, - toliau tęsė jis. „Praėjus devynioms dienoms po sutarties galiojimo pabaigos tu buvai išstumta iš 18-54 metų amžiaus grupės – tikslinės auditorijos, į kurią nukreipta televizijoje rodoma reklama“, - situaciją kristalizavo laidų vedėjos bičiulis.
Jaunas darbuotojas vadina „vaikais“
Nors O'Neillo pasakojimas atrodo šokiruojantis, tačiau daugeliui vadovaujančias pareigas užimančių moterų tai gali būti pažįstama istorija. Neseniai „Harvard Business Review“ paskelbtas tyrimas parodė, kad moterų, užimančių aukštas pareigas, diskriminacijos dėl amžiaus mastas auga žaibiškai. Kokybinėje apklausoje dalyvavo 913 moterų iš keturių skirtingų pramonės šakų – teisės, aukštojo mokslo, sveikatos priežiūros ir ne pelno siekiančių orginizacijų. Daugelis apklaustų moterų teigė, kad yra sulaukusios su amžiumi susijusio sprendimo, kuris reiškė, kad jos nėra tinkamos šiam darbui.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad diskriminacija dėl amžiaus nebuvo nukreipta tik į vieną amžiaus grupę. Jaunesnėms nei 40 metų moterims diskriminacija pasireikšdavo per tam tikrą nepasitikėjimą jos vaidmeniu organizacijoje – vadovai (dažniausiu atveju tai būdavo vyrai) stebėdavosi tokių moterų stažu, vadindavo jas mažybiniais vardais, kreipdavosi „vaike“ ir net paglostydavo galvą.
Vyresnės nei 60 metų moterys sakė, kad į jas visiškai nekreipiama dėmesio, nepaisoma jų įgūdžių, o jų patirtis nuvertinama palyginus su, kaip buvo įvardyta, „šviežiomis ir naujomis idėjomis“. Daugelis apklaustųjų taip pat įvardijo ir tai, kad teko girdėti su amžiumi susijusių pastabų, kuriomis buvo diskredituojamos kitos kolegės moterys, siekiančios aukštesnės pareigybės ar apskritai kilti karjeros laiptais.
Keturiasdešimtmetis – per senas
Kad diskriminaciją dėl amžiaus, arba vadinamąjį eidžizmą, patiria visos amžiaus grupės, pritaria ir VU psichologijos instituto docentas Antanas Kairys, anksčiau kalbintas Delfi TV laidoje.
„Kiekviena amžiaus grupė gali būti diskriminuojama dėl amžiaus. Tyrimai rodo, kad jauni žmonės santykinai dažniau patiria diskriminaciją dėl amžiaus, kai, pvz. sakoma „tas šiuolaikinis jaunimas, jie darbą keičia kas tris minutes“. Tai irgi yra diskriminacija dėl amžiaus.
Diskriminacijos neišvengia ir tie, kurie yra karjeros pike – apie 40 metų. Paimkime tokią situaciją – keturiasdešimtmetis žmogus, arba, dar ekstremalesnė situcija – keturiasdešimtmetė moteris keičia savo karjeros profilį ir iš vienos srities nori pereitį į, tarkime, programavimą arba duomenų analitiką. Kaip žiūrės į ją, remiantis jos lytimi ir amžiumi? Yra didelė tikimybė, kad mes susidursime su nuostata, kad būtent šioje aplinkoje, mūsų jauname kolektyve keturiasdešimtmetis žmogus yra per senas“, - aiškino docentas.
Žiūrėti į individą, ne į amžių
A. Kairys sakė, kad Europoje nuo trečdalio iki pusės žmonių patiria diskriminaciją dėl amžiaus, o apie pusė žmonių turi nuostatų, kurios susijusios su eidžizmu. Docentui pasirodė įdomus Europos senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas, kuriame žmonių virš 65-erių metų buvo klausiama, kaip dažnai amžius jums neleidžia kažko daryti.
„Atrodo, pakankamai normalus klausimas. Bet net 75 proc. atsakė, kad kartais arba dažnai man amžius neleidžia daryti kažko, ko norėčiau. Bet jeigu mes kalbame apie amžių, kai žmogus nėra nepilnametis, ko neleidžia mums daryti amžius? Jei tau dvidešimt keleri metai, tu negali tapti LR prezidentu, nes yra amžiaus cenzas. Iki tam tikro laiko negali pirkti alkoholio ar vartoti transporto priemonės, bet amžius tau leidžia daryti viską. Tau gali neleisti kažko daryti sveikata arba finansų trūkumas. Šie atsakymai rodo, kad ir mes patys savo paties atžvilgiu turime stereotipų“, - laidoje kalbėjo pašnekovas.
Docentas aiškina, kad eidžizmas pasireiškia tada, kai yra priimamas sprendimas remiantis tik amžiumi. Ir, anot jo, reiktų išrauti šiuos stereotipus iš visuomenės.
„Jeigu žmogaus nepriima į darbą, jeigu jam 55 metai, nepaisant to, kad jo kvalifikacija yra geresnė arba tokia kaip kitų pretendentų, tai yra diskriminacija dėl amžiaus.
Amžius nėra sprendimo kategorija, ypač kai mes kalbame apie įdarbinimą ar paaukštinimą. Mes turime žiūrėti į kompetenciją, žmogaus gebėjimus ir norus. Ir jie gali labai skirtis toje pačioje amžiaus grupėje. Jaunuolis gali būti absoliučiai nelankstus, prisirišęs prie darbo vietos ir lojalus iki gyvenimo pabaigos. 58-erių metų žmogus gali kaitalioti darbovietes vieną po kitos ir būti labai imlus mokymuisi. Mes turime žiūrėti į individą, ne į amžių“, - požiūriu dalijosi A. Kairys.