Eilė Japonijos įmonių, nuo „Recruit Holdings Co.“ iki „Sumitomo Life Insurance Co.“, samdo jaunesnius ir įvairesnio profilio darbuotojus vadovaujančioms su aplinkos tvarumu sietinoms pozicijoms, kurioms būtina naujoviška, nuo tradicinės valdymo praktikos atitrūkusi mąstysena.
Auganti talentingos šioms pareigoms tinkančios darbo jėgos paklausa atrodo neišvengiama, atsižvelgus į besiplečiančią pasaulinę ESG (Environmental, Social, Governance, arba Aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir gerosios valdysenos) rinką ir Japonijos bei kitų šalių jaučiamą poreikį skatinti bendroves imtis priemonių, siekiant ambicingų klimatui neutralios ekonomikos tikslų. Tai galėtų padėti pagerinti silpną šalies poziciją įmonių diversifikavimo priemonių atžvilgiu.
Tokios pareigybės yra „palyginti atviros ne „žilagalviams vyrams“, sakė Junko Matsumi, konsultacinės įmonės „Mercer Japan“ direktorė. Be to, įmonėms, siekiančioms į valdybas pritraukti didesnę dalį mažiau atstovaujamų darbuotojų, yra paprasčiau paskirti juos į šias naujai sukurtas pozicijas, sakė J. Matsumi.
Nors vis dar nėra pagrįstų įrodymų dėl kitokio požiūrio samdant darbuotojus į šias pozicijas, augantis poreikis tarp Japonijos įmonių kurti su tvarumu susijusias darbo vietas tampa vis akivaizdesnis.
Apklausa, kurią atliko didžiausia Japonijos lobistinė verslovė „Keidanren“, parodė, kad 42 proc. bendrovių įtraukė tvarumo politiką į savo vidutinės trukmės laikotarpio verslo planą – keturgubai daugiau nei prieš dvejus metus. Be to, maždaug pusė respondentų teigė įkūrę grupę, atsakingą už inovacijas, susijusias su tvaraus vystymosi tikslais.
38-erių metų Ayano Senaha – vienas iš jaunesnės valdybos narės pavyzdžių – yra taip pat atsakinga už tvarumą. A. Senaha tapo įdarbinimo ir personalo paslaugų teikimo bendrovės „Recruit Holdings“ vykdomąja direktore prieš trejus metus ir aktyviai prisidėjo prie bendrovės pastangų iškelti ambicingą tikslą: kad iki fiskalinių 2030 metų 50 proc. vadovaujamųjų ir įprastinių darbuotojų pozicijų sudarytų moterys.
„Aplinka, kurioje esame, keičiasi greitai“, – sakė A. Senaha, turėdama galvoje sparčią pažangą technologijų pasaulyje ir gilesnį įmonių tvarumo koncepcijos suvokimą. Bendrovės arba skatins permainas, arba prie jų prisitaikys, sakė ji.
„Be abejonės, jūsų verslo galimybės platesnės, jeigu esate pusėje tų, kurie kuria permainas“, – pridūrė ji.
Tokie kaip S. Senahos paskyrimai skatina lūkesčius, kad trečia didžiausia pasaulio ekonomika gali pakeisti savo, kaip pagyvenusių vyrų sprendimų priėmimo galios bastiono, įvaizdį.
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) naujausio lyčių atotrūkio reitingo duomenimis, Japonija užima 120-ąją poziciją pasaulyje, tuo metu vidutinis įmonių vadovų amžius, remiantis Japonijos kontroliniu indeksu, siekia 62,7, – kaip rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenys, tai aukščiausias rodiklis Didžiojo septyneto (G7) šalių grupėje.
„Bendrovės vis dažniau pareigas, susijusias su darnaus vystymosi tikslais (angl. sustainable development goals, SDG), patiki žmonėms iš pašalio arba jaunesniems talentingiems specialistams, vildamosi įtraukti perspektyvas, nepriklausomas nuo pramonės praktikos ar korporacinės kultūros“, - teigė Keisukė Mizobė, personalo atrankos grupės „Adecco Group Japan“ padalinio „Spring Professional“ direktorius.
„Adecco“, „Recruit“ konkurentė, praėjusią vasarą paskyrė 23-jų metų Kohtarą Kosugiyamą vadovauti SDG skyriui. K. Kosugiyama jau atliko svarbų vaidmenį kuriant bendrovės vidutinės trukmės strategiją: jis įtraukė į darbotvarkę septyniolika Jungtinių Tautų (JT) palaikomų tvaraus vystymosi tikslų.
„Adecco“ prezidentas Kenichiro‘as Kawasakis sako nė kiek neabejojęs dėl savo sprendimo paskirti jauną absolventą į poziciją, formuojančią bendrovės tvarumo politiką. Pasak prezidento, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į K. Kosugiyama‘os, kaip JT tarybos posėdžių tvarumo temomis studentų atstovo, patirtį.
„Ankstesnė patirtis ne visada būtina ateities vizijai. Išankstinis nusistatymas gali tapti stabdžiu imantis kažko naujo“, – sakė K. Kawasakis, atmesdamas abejones dėl K. Kosugiyama‘os amžiaus.
Tiek „Adecco“, tiek „Recruit“ tvirtino rinkę kandidatus - jaunus specialistus ir moteris – į pozicijas remdamiesi talentu ir profesiniu užsidegimu, o ne tam, kad būtų pažymėta varnelė diversifikacijos laukelyje.
Pasigirsta kritikos, esą jaunų specialistų paskyrimas į nefiskalines pozicijas yra vadinamasis „žaliasis smegenų plovimas“, ir bendrovėms labai svarbu apsvarstyti, kaip būtų galima tokios kritikos išvengti, sako „Mercer Japan“ direktorė Junko Matsumi. Už tvarumą atsakingi pareigūnai iš tiesų atlieka aktyvų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant verslo strategijas, sakė ji.
Tarp kitų Japonijos bendrovių, laužančių darbuotojų paskyrimo pagal vyresnumo principą tradicijas, yra ir vaistų gamintoja „Eisai Co.“ Įmonė, siekdama įgyvendinti savo iškeltą diversifikacijos ir įtraukties tikslą, balandį paskelbė apie planus didinti 30-ies metų amžiaus ar jaunesnių vadovų procentinę dalį iki 20 proc. ar daugiau.
Draudimo bendrovė „Sumitomo Life“ planuoja pasisamdyti talentingus trisdešimtmečius specialistus, kurie sudarytų naują grupę, atsakingą už ESG ir rizikos kapitalo investicijų projektus, birželį pranešė „Nikkei“. Naujoji komanda turėtų aktyviai samdyti moteris ir jaunus talentingus specialistus, turinčius specializuotų įgūdžių, skelbė Japonijos verslo naujienų portalas.
„Hitachi Ltd.“ balandį skelbė sieksianti, kad iki fiskalinių 2030 metų moterys ar užsieniečiai jos įmonėje sudarytų daugiau nei 30 proc. atsakingų pozicijų.
Tokios iniciatyvos neatsiejamos nuo pasaulinio kurso link investicijų į tvarumą. Pasauliniai ESG valdomi aktyvai iki 2025 metų gali pašokti nuo 37,8 trln. iki 53 trln. JAV dolerių, rodo „Bloomberg Intelligence“ atlikta analizė. Tokiu atveju ES aktyvai sudarytų maždaug trečdalį visų pasaulyje valdomų aktyvų.
Pasak Emiko Nagasawa‘os, Japonijos verslo asociacijos SDG reklamos biuro direktoriaus pavaduotojos, Davoso ataskaita, rodanti, kad tvaraus vystymosi iniciatyvų dėka būtų galima tikėtis generuoti 12 trln. dolerių per metus iš verslo galimybių ir sukurti per 380 mln. darbo vietų iki 2030 metų, sukėlė verslo lobistinių organizacijų susidomėjimą toliau plėtoti tvaraus vystymosi tikslus. Vis dėto, jos manymu, priimant sprendimus dėl tvarumo politikos būtina išlaikyti tiek „iš viršaus į apačią“, tiek „iš apačios į viršų“ principą.
„Tvarus vystymasis bus neįmanomas, jeigu kapitalizmas nebus apibrėžtas per nauja“, bendrovėms maksimizuojant savo pelnus per verslo modelius, sukurtus su prielaida, jog jie sprendžia socialines problemas, sakė K. Kosugiyama iš „Adecco“.