38-erių metų amžiaus Wei Chengas, dar žinomas kaip Willas Chengas, yra jauniausias verslininkas, valdantis vieną didžiausių technologijų įmonių Kinijoje. Tuos devynerius metus, kurie praėjo nuo „Didi“ įsteigimo, jis nesėdėjo sudėjęs rankų: W. Chengas pašalino ne vieną galingą priešininką, o mėnesinių aktyvių naudotojų skaičius per šių metų pirmąjį ketvirtį vien Kinijoje išaugo iki 160 mln. Palyginimui: visame pasaulyje yra beveik dvigubai mažiau „Uber“ naudotojų, skelbia CNN.
Kita vertus, dabartinė pavėžėjimo paslaugų milžinės situacija nieko gera nežada. Įmonė atsidūrė taikinyje, Pekinui vykdant plataus masto reguliavimo kampaniją, nukreiptą prieš technologijų ir privačias bendroves, kuriai galo dar nematyti. „Didi“ akcijų vertė smuko daugiau nei 40 proc. (rinkos vertė sumažėjo 29 mlrd. eurų), reguliuojančiosioms institucijoms pradėjus įmonę narstyti po kaulelį.
Šią vasarą Kinijos reguliuojančiosios institucijos atliko „Didi“ duomenų privatumo užtikrinimo ir rinkimo praktikos tyrimą ir pašalino programėlę iš programėlių parduotuvių, sukeldamos grėsmę tolesniam augimui. Jeigu W. Chengui nepavyks įsiteikti valdančiajai Kinijos komunistų partijai, patiriamas spaudimas gali niekais paversti „Didi“ užimamą dominuojančią padėtį šalies rinkoje.
„Didi“ atstovai nesutiko leisti paimti interviu iš W. Chengo ir neatsakė į klausimus apie įkūrėją ar įmonės veiklą.
Spartus ir veržlus iškilimas
Prieš 2012 m. įsteigdamas „Didi“, W. Chengas buvo „Alibaba“ pardavimų vadybininkas. Pradėjęs dirbti eiliniu pardavėju, jis gaudavo maždaug 170 eurų atlyginimą, tačiau kinas sparčiai kopė karjeros laiptais ir po septynerių metų tapo jauniausiu regioniniu vadybininku bendrovės istorijoje.
Anot W. Chengo, „Didi“ jis įkūrė todėl, kad jam tiesiog atsibodo sunkumai bandant išsikviesti taksi komandiruočių metu, birželio mėnesį rašė Kinijos finansinis dienraštis „Business Times“. Nuolat besikartojanti problema privertė jį ieškoti sprendimo.
„Pagalvojau, jog reikėtų sukurti pavėžėjimo paslaugų programėlę, kad mažiau žmonių mirktų lietuje, negalėdami susirasti transporto“, – sakė jis ir prisiminė itin nesmagų atvejį Pekine, kai siaučiant audrai valandų valandas negalėjo išsikviesti taksi.
W. Chengas įkūrė „Didi“ išleidęs vos 100 tūkst. juanių (apie 13 tūkst. eurų), kuriuos buvo sutaupęs. Dar 700 000 tūkst. juanių (maždaug 92 tūkst. eurų) skyrė investuotojas Wangas Gangas, vadovavęs W. Chengui, kai jis dirbo „Alibaba“. „Didi“ nusprendus prekiauti savo akcijomis vertybinių popierių biržoje, pradinės W. Gango investicijos vertė išaugo iki 850 milijonų eurų.
Kaip ir kitų garsių technologijų bendrovių, tokių kaip „Baidu“, „Alibaba“ ir „Tencent“, „Didi“ augimas buvo spartus. Kai W. Chengas įsteigė „Didi“, pavėžėjimo paslaugos Kinijoje tebebuvo pilkojoje zonoje, kalbant apie reguliavimą, o rinką valdė taksi įmonės. Taksi automobilių dažnai trūkdavo, nes vyriausybės patvirtinti taksi operatoriai siekė apriboti leidimų užsiimti šia veikla skaičių. Tokios aplinkybės sukėlė pavėžėjimo programėlių bumą.
Skirtingai nuo įprastų taksi įmonių, pavėžėjimo paslaugų bendrovėms nereikia brangių ir sunkiai gaunamų leidimų automobiliams ar vairuotojams. Prieš penkerius metus, kol ši pramonės šaka dar nebuvo reguliuojama, nemažai miestų savivaldybių kaltino pavėžėjimo paslaugų programėles neteisėtu taksi verslo vykdymu. „Didi“ atstovai gynėsi, kad tai viso labo platforma, skirta suvesti klientus su žmonėmis, vairuojančiais automobilių nuomos įmonėms ar trečiosioms šalims priklausančius automobilius.
„Didi“ išmoko laviruoti šioje pilkojoje zonoje ir netgi kompensuodavo baudas, kurias vairuotojams skirdavo teisėsauga už vietos įstatymų pažeidimus, kad jie toliau dirbtų ir neprarastų klientų.
Tuo metu Kinijos centrinė vyriausybė skatino greitas inovacijas, o pavėžėjimo paslaugų taip ir neuždraudė. Galiausiai 2016 m. liepos 28 d. pavėžėjimo paslaugos buvo legalizuotos. Po keleto dienų „Didi“ įsigijo „Uber“ padalinį Kinijoje.
Nupirkę „didįjį varžovą“, darbuotojams skirtame laiške W. Chengas ir įmonės prezidentė Jean Liu džiūgavo ir valdžios sprendimą legalizuoti pavėžėjimo paslaugas vadino „labai svarbiu įvykiu“. Anot jų, „Didi“ paslaugos įvairiose vietose buvo laikinai nutrauktos daugiau nei 30 kartų. Be to, „daugybės vairuotojų“ automobiliai buvo sustabdyti, skirtos baudos. Bet pagaliau šalis susitaikė su „pokyčiais“, pridūrė jie.
„Pokyčiai ir inovacijos visada turi savo kainą, – rašė W. Chengas ir J. Liu. – Ką tik prasidėjo išmaniojo keliavimo revoliucija... Norime sukurti pasaulinio lygio technologijų įmonę!“
Po 2016 m. „Didi“ toliau stiprino savo pozicijas ir 2018 m. kontroliavo 90 proc. Kinijos pavėžėjimo paslaugų rinkos. Tais pačiais metais įmonė išplėtė veiklą Australijoje, Brazilijoje ir Meksikoje, nusitaikiusi į naujus klientus už gimtosios šalies ribų.
Tiesa, spartus augimas neapsiėjo be skandalų. 2018 m. dvi keleivės buvo nužudytos vairuotojų, dirbusių „Hitch“, todėl „Didi“ buvo priversta nutraukti važiavimo drauge vienu automobiliu padalinio veiklą. Įvykus žmogžudystėms, vyriausybė pradėjo labiau spausti „Didi“ dalytis tikralaikiais duomenimis apie vairuotojus ir transporto priemones, tačiau įmonė tokiam bendradarbiavimui atkakliai priešinosi, bet 2018 m. pabaigoje nusprendė nusileisti.
Nesutarimai su reguliuojančiosiomis institucijomis
Pirmiau minėtas spaudimas buvo savotiškas šiemetinių „Didi“ problemų pranašas. Pekinas griežtai užsimojo prieš interneto bendroves, kurios, valdžios nuomone, pasidarė pernelyg didelės ir galingos, ir ėmėsi plataus masto veiksmų, palietusių technologijų, švietimo, pramogų bei kitas pramonės šakas.
Valdant prezidentui Xi Jinpingui, Kinijos komunistų partija yra karingai nusiteikusi ir stengiasi suvaldyti nevaržomai augančias privačias bendroves ir pasiųsti aiškų signalą, kad Kinijoje veikiančios įmonės privalo paklusti vyriausybei. Pernelyg greitai išsiplėtusios bendrovės bus kontroliuojamos, siekiant užtikrinti, kad jų veikla sutampa su valdžios prioritetais.
„Didi“ susidūrė su sunkumais Niujorke pateikusi 3,75 mlrd. eurų vertės pirminį viešą siūlymą, regis, nepaisydama ženklų, kad Pekinas nėra patenkintas tokiais veiksmais. Reguliuojančiosios institucijos buvo išreiškusios nuogąstavimų dėl duomenų saugumo ir pasiūlė „Didi“ atidėti pirminį viešą siūlymą.
W. Chengas rekomendacijas ignoravo, bet, kaip ir kiti „Didi“ vykdomieji vadovai, pirminio viešo siūlymo, sutapusio su Kinijos komunistų partijos įsteigimo 100-osiomis metinėmis, metu stengėsi per daug nekristi į akis. Jis nepaskambino prekybos akcijomis pradžią žyminčiu varpeliu ir šios naujienos nepranešė Kinijos socialinių tinklų paskyrose.
Vos po kelių dienų Kinijos kibernetinės erdvės administracija liepė pašalinti „Didi“ programėlę iš programėlių parduotuvių, ir naudotojų skaičiaus augimas sustojo. Kinijos kibernetinės erdvės administracija apkaltino „Didi“ neteisėtu naudotojų duomenų, kuriuos sudarė daugybė vietovių ir maršrutų bei slapto pobūdžio informacija apie Kinijos transporto priemonių eismą, kelius ir piliečius, rinkimu ir netinkamu tvarkymu.
„Žiūrint iš vyriausybės perspektyvos, „Didi“ pasidarė per didelė, kad ją būtų galima kontroliuoti. Akivaizdu, kad valdininkai nori apriboti „Didi“ augimą Kinijoje, – pareiškė Pekine veikiančios konsultavimo įmonės „Sino Auto Insights“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Tu Le. – Taip pat vyriausybė nori nubausti „Didi“, kad kitos bendrovės pamatytų, jog niekas negali nepaklusti partijai.“
Be problemų gimtinėje, „Didi“ laukia užsienio investuotojų pyktis ir įtarimai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įstatymų leidėjai ir investuotojai paragino Vertybinių popierių ir biržų komisiją ištirti „Didi“ pirminio viešo siūlymo fiasko. „Eurasia Group“ analitikai sakė, kad tokie reikalavimai „turėtų bent jau padidinti politinį spaudimą“ reguliuojančiajai institucijai taikyti neseniai priimtą įstatymą, draudžiantį savo buhalterinės apskaitos informaciją nuo JAV apskaitos pareigūnų slepiančioms įmonėms prekiauti savo akcijomis JAV vertybinių popierių biržose.
Daugeliui analitikų W. Chengo sprendimas neatidėti pirminio viešo siūlymo pasirodė keistas arba neapgalvotas.
„Nė viena Kinijos įmonė negali atvirai mesti iššūkio Kinijos komunistų partijai ir tikėtis atlaidumo, – patikino „Hinrich Foundation“ mokslo darbuotojas Alexas Capri. – „Didi“ yra per didelė ir pernelyg galinga savo pačios nelaimei, be to, ji jau peržengė ribą, kalbant apie santykius su Kinijos valdžia.“
Kita vertus, W. Chengo veiksmus iš dalies galima paaiškinti investuotojų spaudimu įtraukti bendrovę į biržos prekybos sąrašą, nes iš rizikos kapitalo turėtojų įmonė pritraukė milijardines investicijas. Kita skubėjimo priežastis – rugsėjo mėnesį įsigaliosiantis naujas duomenų saugumo įstatymas, kuriuo vadovaujantis visos Kinijos įmonės privalo gauti vyriausybės leidimą, prieš perduodamos su Kinija susijusius duomenis užsienio teismams ar teisėsaugos institucijoms, nurodė Niujorko universiteto Teisės fakulteto profesorius adjunktas Winstonas Ma.
Negailestinga rinka
„Didi“ tebevysto veiklą Kinijoje, nes programėlę iki jos pašalinimo liepos mėnesį spėję atsisiųsti naudotojai gali ja naudotis, o įmonė tvirtina, kad „kitose pasaulio šalyse jos operacijos nesutriko“. Bet šimtai programėlių kūrėjų skuba pasinaudoti „Didi“ užklupusiais vargais ir atsiriekti rinkos dalį agresyviai plėsdamiesi, rengdami reklamos kampanijas ir siūlydami dideles nuolaidas.
Pavyzdžiui, sena „Didi“ varžovė „Meituan“ atnaujino savo pavėžėjimo paslaugų programėlę, kai „Didi“ buvo pašalinta iš programėlių parduotuvių, taip pat pasiūlė kuponų naujiems naudotojams, o naujiems vairuotojams leido savaitę dirbti nemokant komisinių. Kitos panašias paslaugas teikiančios bendrovės, remiamos „Alibaba“ ir „Geely Auto“, taip pat reklamavo pinigines paskatas ar kuponus.
„Ši rinka yra negailestinga, – teigė Tu Le. – Visi nori įsibrauti į milijardinę veiklos sritį, įskaitant automobilių gamintojus.“
Visgi „Sino Auto Insights“ įkūrėjas nemano, kad konkurentai padarys galą „Didi“ dominavimui. Jis atkreipė dėmesį, kad „Didi“ išleido dešimtis milijardų eurų klientams pritraukti ir kad pavėžėjimo paslaugų verslą sudėtinga išlaikyti neturint didelio finansavimo, nes klientų lojalumas labai greitai išgaruoja, konkurentams pasiūlius mažesnę kainą.
Pradiniai vyriausybės duomenys leidžia daryti išvadą, kad „Didi“ verslas nė kiek nenukentėjo po programėlės uždraudimo. Net ir negalėdama pritraukti naujų naudotojų, įmonė liepos mėnesį apdorojo 13 proc. daugiau užsakymų, palyginti su birželio mėnesiu, rodo Kinijos susisiekimo ministerijos duomenys.
„Vyriausybė tiesiog nori sveikesnės rinkos, o ne sužlugdyti Didi“, – paaiškino Tu Le ir pridūrė, kad, jo manymu, „Didi“ turėtų išgyventi, tik plėtros planas bus „nebe toks drąsus“.
A. Capri dėl „Didi“ ateities nusiteikęs ne taip optimistiškai, ypač tol, kol įmonės akcijomis bus prekiaujama JAV. „Dalis bendrovės gali būti nacionalizuota, – prognozavo jis. – Taip pat Pekinas aktyviai finansuos smulkesnius konkurentus, kad išlygintų situaciją rinkoje ir galėtų lengviau kontroliuoti stambiausias įmones. Kuo ilgiau „Didi“ akcijomis bus prekiaujama JAV, tuo didesnis bus Pekino pyktis.“