Apie „Airbnb“ sėkmę daug pasakoti turbūt nereikia – tai neabejotinai viena iš įmonių, pakeitusių pasaulį. Tai, kaip mes suprantame nepažįstamųjų įsileidimą į savo namus, tai, kaip mes suprantame ownership’ą (lietuviško atitikmens nežinau, o turbūt ir skambėtų baisiai), galų gale tai – kad išvykdami atostogų, ypač ilgesnių, galime uždirbti iš NT!
Įrenginėdami kai kuriuos objektus, iš anksto apie tai pagalvojame – kad būsimas savininkas į NT žiūrės tuo pačiu ir kaip į pajamas generuojantį dalyką ir norės dalį laiko, kai nebūna, jį nuomoti.
Tam suprojektuojame ir įrengiame užrakinamas spintas.
Persikelkime į šių laikų realybę.
Į areną jau senokai išėjo rankoves pasiraitoję viešbučių lobistai, įvairių įstaigų, esančių pačiuose įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, kabinetuose užsisėdėję biurokratai, šiaip nuobodžiaujantys, kokiom nors namo ar kitoms bendruomenėms priklausantys žmonės, nepatenkinti trumpalaike nuoma (nesakau, kad nebūna ir blogų dalykų – bet ar jų nebūna su viešbučiais?).
Viskas pavirto į lobizmo rungtynes ir, kas blogiausia, į politikos, o ir – neabejotinai – korupcijos fiestą. Deja.
Geras, o tiksliau, blogas to pavyzdys – Portugalija. Šalis, kuri apibūdinama (ir turbūt ne veltui), kaip poor country (lyginant vienokius ar kitokius Europos šalių parametrus) ir kuri keletą metų dirbo tam, kad pritrauktų tiek taip vadinamus digital nomads (skaitmeninius klajoklius red. past.), tiek užsienio investicijas į NT į šalį. Ir ką? Ir nieko – atėjo lobizmo eilė ir Portugalija ne tai kad įsišovė sau į koją – ji ją tiesiog nusipjovė, panaikinusi naujų trumpalaikės nuomos licencijų išdavimą (nežinantiems – Portugalijoje, Ispanijoje norint užsiimti trumpalaike nuoma reikalinga licencija). Ką tai sako potencialiems užsienio investuotojams? Kaip ir akivaizdu – kad šalis pakankamai nepatikima, keičianti taisykles taip, kaip jai (ar lobistams, atstovaujantiems vienoms ar kitoms grupėms) atrodo patogu.
Įsivaizduokim situaciją: jūs įsigijote Vilniuje butą, ar kelis. Investavote ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Pasiskaičiavote, o ir suplanavote, trumpalaikės nuomos veiklą. Įveiklinote tuos objektus. Sekasi. Ir – pyst! – vieną dieną bendrija sako: viskas. Kaip viskas?! Va taip – viskas.
Grįžtant prie Portugalijos, tai iš tiesų negalvojau, kad taip viskas blogai. Suprantu naujų licencijų išdavimo sustabdymą, suprantu esamų peržiūrėjimo termino nustatymą (kas yra 7 metai nuo tada, kai buvo pranešta), bet kai tau pasako, kad beveik bet kas gali spręsti apie tai, gali tu užsiimti verslu ar ne, tai ką tai pasako apie šalį? Įdomu, kaip tai paveiks Portugalijos ekonomiką.
Ką tiek iš šios, tiek iš kitų (o jų, pačių įvairiausių, yra nemažai) situacijų galime pasimokyti bei į ką atkreipti dėmesį tie, kurie investuoja į NT Vilniuje, Rygoje ar Tenerifėje?
Tik laiko klausimas, kada pasirodys visos Europos Sąjungos mastu veikianti kokia nors direktyva apie tai, kad visose Europos Sąjungos šalyse trumpalaikė nuoma turi būti licencijuojama. Lengviau tiems, kas jau susidūrę – kaip pvz., investuojantys Ispanijoje.
Tikėtina, jog anksčiau buvusios tarsi mažiau patrauklios NT paskirtys, tokios, kaip viešbučių, svečių namų ir kitos, taps…patraukliomis. Nes iš esmės, turėdami viešbučių paskirties NT jūs, tikėtina, turėsite ir daugiau šansų gauti trumpalaikės nuomos licenciją.
Kitose šalyse jau yra tai, kas vadinama branded residences: nuomai skirti daugiabučiai, kompleksai, dažnai administruojami žymiausių pasaulio viešbučių valdytojų – tokių, kaip „Marriott“.
Įsivaizduokit, kad Vilniaus Marriott viešbutis veikia, kaip veikęs, tik jūs jame gali įsigyti kambarį ar apartamentus. Kažką panašaus įgyvendino Lietuvos NT vystytojas reefo Nidoje ir, kiek žinau, planuoja Vilniuje. T.y. jūs galėsite įsigyti viešbučio kambarį, ar kelis, o valdymo kompanija tą viešbutį administruos, jūs gausite dalį jūsų įsigyto objekto, ar objektų, pajamų.