Aplinkos apsaugos instituto jau antrus metus iš eilės organizuojama konferencija „Tvarumas, kuris apsimoka 2022“ priminė, kokia yra klimato kaitos įtaka verslui. Joje pranešimus skaitę 15 ekspertų iš skirtingų sričių konkrečiais pavyzdžiais parodė, kad tvarumas – tai papildoma galimybė įveikti šių dienų verslo iššūkius, o būti tvariam kiekviename įmonės veiklos žingsnyje – apsimoka.
Apima daugybę skirtingų sričių
Tvarumą daugelis supranta skirtingai, tačiau dažniausiai ši sąvoka siejama su gamta. Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis pabrėžia, kad tvarumas šiais laikais apima gerokai daugiau sričių. Perėjimas prie žaliosios energetikos yra pagrindinis uždavinys, tačiau gamtos ir klimato kaitos klausimai vienaip ar kitaip įsipina sprendžiant ne tik energijos kainų iššūkius.
„Pavyzdžiui, kalbame apie tai, kad dėl pastaruoju metu stringančių tiekimo grandinių lėtėja gamyba ir prekyba. Viena iš priežasčių, kodėl tiekimas apsunkintas – dėl šių metų karščių nusekęs Reinas – vienas iš reikšmingiausių Europos vandens kelių. Tad įdiegę tvaresnius sprendimus versle, prisidėtume prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, tad ir prie klimato kaitos padarinių švelninimo logistikos sektoriui“, – teigia A. Skinulis.
Tvarumas – buvimas žingsniu priekyje
Tvarumas ir klimato kaita neliko nuošalyje ir konferencijoje kalbant apie kitą šių dienų verslo problemą – žmogiškųjų išteklių trūkumą. Tyrimais įrodyta, kad per karščius darbuotojų produktyvumas krenta maždaug 17 proc., o vykstant klimato pokyčiams, Europą vis dažniau užklumpa karščio bangos. Be to, vis daugiau darbuotojų, ypač jaunesnės kartos, rinkdamiesi darbdavį vertina jo socialines bei aplinkosaugines iniciatyvas.
Pasak A. Skinulio, verslui norint išlaikyti konkurencingumą net ir ekstremaliomis sąlygomis, reikia būti žingsniu priekyje.
„O tvarumas tai ir yra žingsnis priekyje, nes kasdieniai su juo susiję iššūkiai padeda vystytis ne tik verslui, bet ir visuomenei. Ieškodami alternatyvų, kaip tapti kuo mažiau priklausomiems nuo klimato kaitos, verslai užsitikrina didesnį savo stabilumą ir prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. „Harvard Business Review“ duomenimis, investicijų į taršos mažinimą grąža gali siekti iki 88 proc., tvari veikla sumažina kapitalo kainą, pagerina našumą ir padidina akcijų vertę bei leidžia brangiau įkainoti parduodamus produktus, o pirkėjai mieliau renkasi tvariai sukurtus produktus net jei jie kainuoja daugiau“, – sako A. Skinulis.
Pradėti reikia dabar
Tiesa, jeigu staiga, per vieną dieną, visiems verslams tektų tapti tvariems, jiems reikėtų labai didelių investicijų ir tai būtų per didelis iššūkis. Todėl konferencijoje kalbėję skirtingų sričių specialistai parodė, kad investuoti į tvarumą galima ir pamažu, tačiau svarbiausia – pradėti tai daryti dabar.
„Konferencijos metu ekspertai paaiškino, kad tvarumas apsimoka, kai yra paskaičiuotas, kai pasirenkamos tinkamos ir individualiai pagal įmonės poreikius pritaikytos tvarumo priemonės. Investicijos į tvarumą atsiperka ne tik finansiškai, bet ir kuria pridėtinę vertę darbuotojams bei visuomenei“, – neabejoja A. Skinulis.