Dėl šios priežasties, vis didesnę reikšmę įgyja skaitmeninis emocinis intelektas ir inovacijos, padedančios jį tobulinti.
Emocijos padeda užmegzti ryšius
Emocijos padeda mums išgyventi, palaiko mūsų vertybes ir skatina elgesį. Tuo tarpu skaitmenines emocijas galima apibrėžti kaip žmogaus emocijas, kurios paveikiamos, sukomponuojamos ar išreiškiamos per technologijas.
Fiziniame pasaulyje mes augame mokydamiesi suvokti, suprasti ir išreikšti emocijas, pradedant kūno kalba ir veido išraiška, baigiant balso ir veiksmų tonu, ir naudojame šį supratimą, kad padėtų mums užmegzti ryšius ir išlaikyti santykius. Nors žmogaus būklė nepasikeitė, tačiau pasaulis, kuriame jis gyvena, šiandien keičiasi pakankamai drastiškai. Dėl šios priežasties komandoms svarbu suprasti, kaip fizinės emocijų išraiškos transformuojamos į skaitmenines, ir kokį vieną ar kitą būdą naudoti, norint žinutei suteikti emocinį pagrindą.
„Skaitmeniniai psichologai“
Kontekstai, kuriuose žmonės bendrauja tarpusavyje, vis labiau plečiasi pasitelkdami technologijas, naujus skaitmeninius prietaisus ir programas, kurios sustiprina, sujungia ir išplečia žmogaus emocijas. Tačiau egzistuoja esminiai fizinės ir skaitmeninės erdvės emocinės sudėties skirtumai. Skaitmeninis emocinis intelektas yra pakankamai seniai nagrinėjama sritis, tačiau daugiau dėmesio jai pradėta skirti maždaug prieš 5 metus – tai lėmė hibridinio darbo populiarėjimas, modernių darbo vietų bei lanksčios darbotvarkės atsiradimas.
Vadinamieji „skaitmeniniai psichologai“ nagrinėja mūsų elgseną skaitmeninėje erdvėje – kaip mes reaguojame, kokios mūsų išraiškos, į ką atkreipiame dėmesį ir kokie pasirinkimai būdingi bei kaip suprantame vienas kitą. Nors matoma, kad darbuotojai pamažu prisitaiko prie hibridinio gyvenimo, tačiau vis dar susiduria su iššūkiu surasti būdus išreikšti savo ir suprasti kitų emocijas“.
Emoji – greičiausiai auganti kalba
Pasikeitė ne tik mūsų naudojama technologija ir įrankiai, bet ir tai, kaip suprantame, suvokiame, valdome ir komunikuojame emocijas skaitmeniniu būdu.
Pavyzdžiui, šypseną ar kitas veido mimikas keičia vis labiau populiarėjantys emoji, o akių kontaktą atstoja patiktukai, pasidalinimai ar įvertinimai. Tuo tarpu kūno kalbą bei prisilietimus pamažu pradeda atstoti įrenginiai ir jų vibracijos, o balso toną – didžiosios raidės ar paveikslėliai.
Mes natūraliai kuriame sistemas bei kalbas skaitmeninei emocijai nurodyti ir perteikti. Kai kuriais skaičiavimais, šiuolaikiniai emoji yra greičiausiai auganti kalba istorijoje, kurią vartoja 92 proc. internetinių gyventojų. Tai parodo, kad žmonėms reikia naujų būdų išreikšti savo emocijas skaitmeninėje erdvėje.
Skaitmeninės komunikacijos kliūtys – išankstinės nuostatos
Kadangi darbuotojai ieško būdų išreikšti savo emocijas, pastebima tendencija, jog jų sparčiai daugėja rašytinėje komunikacijoje.
Rašytinėje komunikacijoje galime pastebėti atsirandant vis daugiau dalykų, kurie mus paskatina spėlioti, kaip jaučiasi kitas asmuo, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tuo metu esantį emocinį foną. Pavyzdžiui, jei man bloga diena ir laiško pabaigoje matau šauktuką, greičiausiai suprasiu tai kaip pykčio ženklą, tačiau jei mano nuotaika puiki, galiu tai interpretuoti visiškai priešingai ir priimti kaip svarbią informaciją.
Organizacijoms neretai tenka susidurti su skaitmeninės komunikacijos kliūtimis, kurių priežastys – išankstinės nuostatos ar klaidingos interpretacijos.
Pavyzdžiui, negatyvios išankstinės prielaidos gali lemti tai, kad neutrali tekstinė komunikacija bus suprasta kaip neigiama, o pozityvios – priešingai, gali lemti idealizavimą. Taip pat bendraujant skaitmeninėje erdvėje susiduriama su tuo, kad neišsipildę lūkesčiai išgyvenami sunkiau nei įprastai.
Atsižvelgiant į šiuos bendravimo skaitmeninėje erdvėje niuansus, vadovai turėtų atidžiai rinktis bendravimo toną.
Šauktukai, kableliai, daugtaškiai, emoji naudojimas, sakinio struktūra – visa tai lemia emocijas, todėl svarbu įvertinti, ar darbuotojas neišsigąs, nesutriks.
Iššūkis vadovams – išlaikyti įtaką
Visi mūsų sprendimai yra paremti emocijomis, kurios vaidina ir svarbų vaidmenį kalbant apie vadovo įtaką darbuotojams. Anot jos, išmokę atpažinti ir interpretuoti naujas ir nuolat besikeičiančias skaitmeninio bendravimo priemones, susijusias su skaitmenine emocija, vadovai gali atkreipti dėmesį į savo darbuotojų emocinę būseną ir atitinkamai pritaikyti komunikaciją.
Naujausios neuromokslų studijos teigia, kad emocijos yra visų veiksmų pagrindas, o net ir racionaliausi, logiškiausi sprendimai turi emocinio prieskonio, todėl persikėlus į virtualią erdvę, vadovui išlaikyti įtaką darosi sudėtingiau. Pavyzdžiui, kai kalbame apie tiesioginį, gyvą bendravimą, jo įtaka yra gerokai didesnė – vadovas gali lengviau parodyti savo ar priimti kito emociją, tačiau nuotolinėje erdvėje tai sudėtinga. Skaičiuojama, kad kai mes persikeliame į skaitmeninę erdvę, vadovo įtaka darbuotojams sumažėja apie 30 proc.
Pagrindinė to priežastis – sunku skaityti neverbalinę kalbą, kurios pagalba įprastai perduodame didelę dalį informacijos.
Vadovai turi įsisavinti, kad įtaka, kurią turėjo realiai, dirbant nuotoliniu būdu, sumažėja, todėl reikia užduoti klausimą, kaip įtaką sumažinti ne trečdaliu, o bent jau penktadaliu ar dešimtadaliu.
Kaip kurti komandinę emociją skaitmeninėje erdvėje?
Jau kurį laiką bandoma rasti tinkamų metodų, kurie padėtų padidinti vadovo įtaką darbuotojams skaitmeninėje erdvėje. Jei bendraudami gyvai informaciją perduodavom tiek verbaliniu, tiek neverbaliniu būdu ir ne visuomet apie tai susimąstydavome, dabar ateina laikas sąmoningai nagrinėti daugelį bendravimo niuansų. Pavyzdžiui, reikia labai aiškiai suprasti, kokia yra mano veido išraiška, kaip turiu atsisėsti, kaip žiūrėti – iš viršaus ar apačios, kokia šviesa krenta, koks bendravimo tonas ir pasirinkta intonacija.
Jei anksčiau daug kas pasidarydavo aišku vien pamačius savo darbuotoją, tai dabar susiduriame su didžiuliu iššūkiu – negalime suprasti komandinės emocinės temperatūros, kuri yra svarbi ir kalbant apie įtaką.
Į tai reikia investuoti laiko ir pinigų. Vadovai bando spręsti šią problemą rengdami asmenines konsultacijas, samdydami psichologus, konsultuojasi su žmogiškųjų išteklių skyriumi, tačiau situacija lieka chaotiška. Svarbu atsakyti į pagrindinį klausimą – kaip kurti ryšį ir komandinę emociją skaitmeninėje erdvėje? Tam padėti gali ir įvairios inovacijos. – Pavyzdžiui, yra prietaisų, kurie nuotolinio susirinkimo metu nuolat fiksuoja širdies ritmą, ar funkcijų, kurios leidžia suteikti grįžtamąjį ryšį, kaip praėjo mano darbo diena ar kaip kinta mano energija. Ši informacija gali padėti pajausti visos komandos pulsą.
Nauja psichologijos kryptis
Technologijų vystymasis bei skaitmenizacijos plėtra paskatino ir naujos psichologijos krypties atsiradimą, kurios išmanymas gali būti naudingas organizacijų valdyme. Skaitmeninė psichologija (taip pat žinoma kaip interneto, žiniatinklio ar kibernetinė psichologija) yra besivystanti sritis, susijusi su žmogaus proto ir elgesio tyrimais, analizuojančiais, kaip žmones veikia technologijų kultūra, virtuali realybė, bendravimas skaitmeninėje erdvėje ir socialinė žiniasklaida.
Dabartinės technologijos leidžia žmonėms įvairių programėlių pagalba stebėti savo emocijas ar širdies ritmą. Manoma, kad šių procesų vizualizavimas gali būti naudingas jų valdymui. Taip pat viena naujienų yra ir programėlės, stebinčios žmogaus balso tembro, tono pasikeitimus, kurios padeda laiku identifikuoti netgi depresijos požymius ar kvėpavimo sistemos, miego sutrikimus.
Padėti gali keli paprasti patarimai
Be įvairių technologijų naudojimo, organizacijoms svarbu „susikalibruoti“ naująją virtualią kalbą ir išmokus sumaniai ją naudoti.
Kalba neapsiriboja vien emoji ir šauktukais. Čia svarbu pažymėti ir komunikacinį raštingumą: kokios priemonės naudojamos komunikacijai, elgesys prieš kamerą, kūno kalba, balso intonacija, aprangos kodas ir kiti elementai, padedantys sukurti atitinkamas emocijas „plokščiame pasaulyje“. Tuomet, kai tam sąmoningai bus skiriamas dėmesys, vadovas galės tikėtis ne tik didesnės įtakos darbuotojams, bet kartu ir geresnės emocinės aplinkos.