„Siekiame, kad Lietuvos regionuose veikiančios įmonės taptų mažiau taršios. Tad didžiąją kvietimo sumos dalį skirsime Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms ir joms paskirstysime 39,9 mln. eurų. O didelėms šiuose regionuose veikiančioms įmonėms suplanuota paskirstyti 2,1 mln. eurų. Tai padės mūsų įmonėms modernizuotis, tapti konkurencingesnėmis ir prisidės siekiant tvarumo tikslų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Naujojo kvietimo lėšomis pramonės įmonės galės keisti iškastinio kuro katilus į naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) šilumos siurblius ar saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti. Siekiančios mažinti iškastinio kuro naudojimą įmonės galės finansuoti AEI sprendimų diegimą, o gamybos procese AEI sprendimų diegimas finansuojamas, jei tai nėra kietojo kuro keitimas biokuru. Be to, kvietimo lėšomis galimas kogeneracinių įrenginių, garą ar karštą vandenį naudojančių elektros generatorių finansavimas, o taip pat – šilumos siurblių bei šilumos saugyklų vandeniui saugoti ir šilumai akumuliuoti įrengimas, kai šilumai gaminti naudojamos gamtinės dujos. Šio kvietimo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos investicinės išlaidos elektros iš AEI gamybai, kad būtų užtikrintas kvietime numatytų įrenginių veikimas.
„Kvietime gali dalyvauti tiek didelės, tiek mažos, labai mažos ir vidutinės (MVĮ) pramonės įmonės siekiančios mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pasinaudojusios finansavimu bendrovės galės ne tik diegti aukštus aplinkosaugos standartus atitinkančią įrangą, naudojančią atsinaujinančius energijos išteklius, bet ir finansuoti išlaidas, susijusias su vietos ir aikštelės paruošimu, įrangos įdiegimu, parengimu naudoti ir išbandymu. Visi šie sprendimai padės mažinti taršaus kuro kaip dujos, nafta ar mazutas naudojimą bei prisidės prie tvaresnės Lietuvos kūrimo“, – sako Vaida Lapinskienė, Inovacijų agentūros Viešųjų investicijų skyriaus vadovė.
Projektams įgyvendinti iš viso skiriami 42 mln. Eur. Didžiausia galima projektui įgyvendinti skirti finansavimo lėšų suma – 2 mln. Eur, o mažiausia – 20 tūkst. eurų. Finansuojama ne daugiau kaip 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Pagal šią priemonę galimi pareiškėjai yra ne trumpiau kaip 3 metus Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose veikiančios pramonės įmonės, kurių metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo buvo ne mažesnės kaip 300 tūkst. Eur didelėms įmonėms ir 145 tūkst. Eur MVĮ. Teikiančios projektų įgyvendinimo planus pramonės įmonės negali dalyvauti Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemoje, o projekto partneriai taip pat nėra galimi.
Projektines veiklas pramonės įmonės turės pradėti įgyvendinti ne vėliau kaip per 6 mėn. ir užbaigti ne vėliau, kaip po 30 mėn. nuo projekto sutarties pasirašymo dienos.
„Teikiančios projektų įgyvendinimo planus bendrovės privalės būti atlikusios energijos vartojimo auditą, parengtą ne anksčiau kaip 2 metai iki paraiškos pateikimo dienos. Auditas – tai puiki galimybė įmonėms tiksliai įsivertinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ekonominės veiklos daromą poveikį gamtai, apskaičiuoti kiek pavyks šį skaičių sumažinti bei sutaupyti lėšų ilguoju laikotarpiu modernizavus gamybos procesus“, – sako V. Lapinskienė.
Paraiškas Inovacijų agentūrai galima teikti iki šių metų rugsėjo 18 dienos.
Išsamiai šis kvietimas ir jo sąlygos aprašomas Europos Sąjungos investicijų tinklalapyje, o visais su kvietimais susijusiais klausimais konsultuoja Inovacijų agentūros ekspertai.
Taip pat visų suinteresuotų įmonių atstovai kviečiami registruotis į nuotolinius mokymus, vyksiančius šių metų rugpjūčio 18 d., 10 val. – jų metu Inovacijų agentūros ekspertai pristatys naujosios priemonės galimybes ir atsakys į rūpimus klausimus.
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos paskelbs kvietimų, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. Eur, iš jų – 165,2 mln. Eur numatyta skirti pramonės perėjimui link neutralios klimatui ekonomikos.