Diskusijų festivalis „Būtent!“ pakvietė mane su kolegomis pasvarstyti apie tai, kaip ir kodėl kuriamos šiuolaikinės pasakos–pramogos: įspūdingi koncertai, spektakliai, tarptautinės sporto varžybos ir kiti masiniai renginiai. Juose žmonės nori ir dalyvauti, ir įamžinti savo įspūdžius. Dėl jų gerbėjai atvyksta iš tolimiausių šalių – taip vyksta proginis turizmas.
Festivalyje „Būtent!“ dalijomės patirtimi ir apžvelgėme pamokas, kurias Lietuvos turizmui suteikia tūkstančius turistų pritraukiantys renginiai, tokie kaip grupių „Rammstein“ ar „Imagine Dragons“ koncertai Vilniuje, Eurolygos finalo ketverto turnyras Kaune ir panašiai, rašoma pranešime spaudai.
Tarsi papildomas variklis
Esu įsitikinusi, kad šių metų renginiai daugybei Lietuvos svečių suteikė impulsą ateityje dar kartą aplankyti mūsų šalį – tik jau su šeima ar būriu draugų. Keliautojų atsiliepimai rodo, kad mūsų šalis viršija lūkesčius – suteikiame geresnę patirtį negu tikisi turistai, pas mus atvykę pirmą kartą.
Tad būtent renginiai gali tapti priežastimi plačiau atrasti Lietuvą: mūsų gamtą, gastronomiją, istoriją, kultūrą, žmones. Beje, ši taisyklė gali būti taikoma ir kalbant apie vietinį turizmą: jeigu pirmą kartą Birštoną aplankėte dėl „Būtent!“ diskusijų festivalio, didelė tikimybė, kad į šį nuostabų kurortą sugrįšite – pasivaikščioti prie upės, skaniai pavalgyti ar pasilepinti SPA centrų paslaugomis. Taigi, proginis turizmas gali būti tarsi papildomas variklis klasikiniam turizmui.
Pavyzdžiui, NATO viršūnių susitikimas parodė, kad daug svečių ir žiniasklaidos dėmesio sulaukia ne vien pats renginys, bet ir visa jo aplinka. Garsas apie mūsų šalį pradeda sklisti dar gerokai anksčiau negu įvyksta renginys, o baigia – gerokai vėliau. Tai leidžia užsibūti eteryje ir išlikti dėmesio lauke.
Kaip mūsų diskusijoje pastebėjo muzikos prodiuseris ir vadybininkas Lauras Lučiūnas, vien tai, kad dekoracijos ir koncerto įranga prieš „Rammstein“ pasirodymą Vingio parke buvo montuojama kone dvi savaites, kurstė žmonių smalsumą ir susidomėjimą. Taip pat muzikos prodiuseris pastebėjo, kad bilietai į pasaulinių žvaigždžių koncertus Lietuvoje neištirpsta taip sparčiai kaip didelėse rinkose.
Tačiau turizmo ekspertų požiūriu, geresnės galimybės gerbėjams pagriebti bilietą į mėgstamos grupės ar atlikėjo koncertą Lietuvai suteikia privalumą: negavote bilieto į koncertą Stokholme ar Berlyne – atvykite į šou Vilniuje. Savo šalį masinių renginių turistams galime pristatyti kaip neatrastą alternatyvą.
Kokias pamokas būtina išmokti?
Žinoma, vien pristatyti Lietuvos alternatyvą neužtenka. Reikia užtikrinti gerą mūsų šalies pasiekiamumą. Pirmiausia, susisiekimą oru. Daugiau tiesioginių skrydžių iš didžiųjų Europos ir kitų šalių miestų – daugiau galimybių turizmui Lietuvoje plėtoti, daugiau užsieniečių koncertuose, spektakliuose, parodose.
Jau dabar lenkai, latviai ar net estai į pasaulinių žvaigždžių koncertus pas mus atvyksta automobiliais. Kaip ir lietuviai, važiavę į Beyonce šou Varšuvoje ar „The Weeknd“ koncertą Taline. Vadinasi, savo regione jau mokame dalytis patirtimis ir pramogomis. Skaičiuojama, kad į tokius koncertus kaip „Rammstein“ Vilniuje atvyksta 10 ar net 20 procentų žmonių ne iš Lietuvos. Kai stadione ar parke šėlsta 50 tūkst. žmonių, tai penktadalis jų yra pakankamai didelis skaičius mūsų turizmo sektoriui.
Šių metų patirtys rodo, kad tokiam krūviui esame pasirengę – turime infrastruktūrą. Dėl to Lietuva atsiranda masinių renginių organizavimo žemėlapiuose. Šįkart drauge su kitais „Būtent!“ diskusijos dalyviais sutarėme, jog Vilniuje pastatytas nacionalinis stadionas suteiktų reikšmingą postūmį šiuose žemėlapiuose atsirasti dažniau ir ryškiau.
Kita neišnaudota proginio turizmo galimybė – konferencijų turizmas. Konferencijų centrai ir išplėtota infrastruktūra Lietuvai reikštų ne tik pinigus iš turizmo, bet, apskritai, didesnį šalies žinomumą mokslo ir meno pasaulyje. Atitinkamai, tai prisidėtų prie talentų ir investicijų pritraukimo, mokslo pažangos.
Priminsiu, kad ne viena studija rodo, jog proginio turizmo ekonominė nauda viršija klasikinio turizmo. Apskaičiuota, kad tikslingai atvykę į renginį žmonės šalyje ir vieši ilgiau, ir išleidžia daugiau pinigų, tad labiau papildo valstybės biudžetą. Tuo pačiu konferencijų turizmas yra puikus sprendimas laikotarpiui, kai vasara baigiasi ir turizmo sezonas Lietuvoje atslūgsta.
Mūsų, „Keliauk Lietuvoje“ agentūros patirtis rodo, kad šios srities turistus galima sudominti šalies teatrų repertuaru ir unikalių patirčių pasiūlymais, pavyzdžiui, skrydžiu oro balionu, maisto gaminimo užsiėmimu, plaukimu baidarėmis miesto centre ir kt. Jau nekalbant apie gastronomiją – apsilankymą aukštos klasės restoranuose, kurių didžiuosiuose Lietuvos miestuose netrūksta. Kasmet girdime atsiliepimus, kad gastronominės patirtys yra vienas didžiausių atradimų ir Lietuvos privalumų.
Žinoma, masiniams renginiais svarbūs ir paprasti barai, kavinės. Tai liudija Eurolygos finalo ketverto patirtis – užsieniečiams krepšinio aistruoliams 100 kilometrų tarp Vilniaus ir Kauno nebuvo kliūtis. Viešbučiai buvo užpildyti abiejuose miestuose, traukiniai ir autobusai garantavo gerą susisiekimą. Barai ir kavinės skaičiavo išaugusias pajamas. Kai kurių savininkai net juokavo – jeigu tarptautinių masinių renginių mūsų miestuose būtų daugiau, verslas (ir gyvenimas) primintų pasaką.