Kaip rašo organizacijos atstovai, daug metų dėl teisinio reguliavimo neaiškumo ar išskirtinių sąlygų sudarymo tam tikroms įmonėms už kelius atsakinga institucija turėjo leisti šiuos tinklus kloti kelio zonoje ir praktiškai priimti juos savo atsakomybėn.
Tokiu būdu kelio valdytojui teko ne tik pareiga rūpintis tais tinklais, bet ir išlaidos, kai juos reikėjo iškelti dėl kelio remonto ar naujo kelio statybos. Ilgainiui tokia praktika buvo panaikinta, bet šiuo metu vėl grįžtama prie ankstesnio scenarijaus, nesprendžiant atsakomybių ir sąnaudų pasidalinimo.
Asociacija „Lietuvos keliai“ palankiai žiūri į infrastruktūros „atlaisvinimą“, nes kelio juostoje ir jo apsaugos zonoje užtektų vietos visiems, bet kelia nerimą, kad kilus „Teltonikos“ audrai dabar galiojančias Kelių techninio reglamento (KTR) taisykles jau ruošiamasi pakeisti „buldozerio“ principu.
Tai reikštų, kad kelių infrastruktūroje, po ar šalia kelių, būtų tiesiama vis daugiau kabelių ar vamzdžių, bet, juos nutiesus, kelių valdytojai galiausiai liktų vieni su prievole už viską susimokėti. Todėl abiem pusėms – tiek kelius valdantiems, tiek juose inžinerinius tinklus tiesti norintiems privatiems subjektams – kompromisiniu sprendimu galėtų būti KTR taisyklių ir kitų teisės aktų korekcijos su aiškiai ir sąžiningai apibrėžtomis atsakomybėmis už šio turto priežiūrą, kaštų pasidalinimą, jei tinklus būtina iškelti, ir kitas objektyvias sąnaudas.
„Suprantame „Teltonikos“ planų ir investicijų svarbą šalies ekonomikai. Visgi sprendžiant vieną problemą neturi būti priimti sprendimai, kurie verslų sąnaudas perkels į kelių priežiūros ir plėtros biudžetą. Nėra abejonių, kad „Litgrid“, ESO ir nemažai kitų subjektų galėtų savo tinklus tiesti valstybės žemėje, skirtoje keliams, bet tai turi vykti priėmus teisingą teisinį reguliavimą, adekvačiai paskirsčius išlaidas, energetinių ir kitokių tinklų savininkams prisidedant ir kompensuojant kelių valdytojo sąnaudas. „Via Lietuva“, kuriai patikėta valdyti kelius, pavesta ir vystyti, ir prižiūrėti kelių tinklą, tačiau kelių valdytojas neturi pareigos finansuoti energetikos ir kitų įmonių veiklos“, – komentuoja asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Asociacija „Lietuvos keliai“ ne vienus metus sprendimų priėmėjams siūlo keisti teisinį reguliavimą ir komerciškai įveiklinti „Via Lietuva“ patikėtą turtą – kelius. Tai suteiktų galimybių papildyti vis dar „skylėtą“ šalies kelių biudžetą. Siūlymai neapsiriboja tik inžineriniais tinklais, o apima ir kitus atvejus, pavyzdžiui, patikėjimo teise valdomos žemės nuomą elektros įkrovos stotelių infrastruktūrai, nuovažų formavimą, žemės nuomą degalinėms ar kitiems paslaugų teikėjams.
