Tuomet, 2018-aisiais, tai atrodė tikrai puiki mintis. Buvo šiek tiek laisvų pinigų pradiniam įnašui, bankai lengvai dalijo būsto paskolas antram, trečiam ir paskesniam būstui, palūkanos už paskolas buvo žemos, o tokie saugūs instrumentai, kaip indėliai, nesiūlė beveik nieko.
Pasinaudojęs bankiniu finansavimu, pernelyg ilgai nesvarstęs, įsigijau kiek didesnį nei 40 kvadratų senos statybos būstą Vilniuje, Naujamiestyje. Mikrorajone, kuris nuomos atžvilgiu, regis, turėtų būti tikrai paklausi prekė.
Pirmus trejus metus butas buvo nuomojamas ilgalaikei nuomai, o paskutinius dvejus nusprendžiau išbandyti jėgas trumpalaikės nuomos rinkoje.
Kodėl trumpalaikėje? Suviliojo kalbos, kad Vilnius tiesiog sprogsta nuo būsto trumpam laikui besižvalgančių turistų, o trumpalaikė nuoma esą gali generuoti du ar tris kartus daugiau pajamų, nei ilgalaikė. Taip pat patikinimai, kad trumpalaikės nuomos administravimas – visai paprastas, o buto nusidėvėjimas – net mažesnis, nei nuomojant ilgam laikui, nes tiesiog butas yra labiau prižiūrimas ir nespėja „nusidrožti“.
Per tuos dvejus buvimo trumpalaikėje nuomos rinkoje metus teko patirti įvairių nuotykių, įvertinti, kad kai kurie įsivaizdavimai buvo pernelyg optimistiški, pripažinti padarytas ir įsitikinti, kad iš tiesų trumpalaikė nuoma yra labiau darbas, nei papildoma veikla.
Valymo malonumai
Pirmoji realybė, su kuria teko susidurti, tai kad trumpalaikės nuomos versle daugiausiai tenka galvoti ne apie šio verslo vystymą ir malonius pašnekesius su atvykstančiais turistais, o apie valymą. Nusprendus butą nuomoti trumpam laikui, tikrai nemažą savo laiko dalį turi pašvęsti valymo „malonumams“. Valymo realybė tvoksteli jau po pirmųjų turistų apsistojimų, kai tenka nešti pilnus šiukšlių maišus ar remontuoti kavos tirščiais užkimštą virtuvės kriauklę.
Arba plauti tirtas paliktų nešvarių indų. Arba gremžti maistu prikepusią viryklę. O desertui – žinoma, kad plaukais užkimštas dušas. Taip, galima naudotis trumpalaikės nuomos administratorių paslaugomis, tačiau tektų susitaikyti su bent trečdalio pajamų praradimu ir nemenkomis pradinėmis investicijomis į jaukumą suteikiančius niekučius. Taip pat galima naudotis valymo paslaugas teikiančių asmenų pasiūlymais. Tačiau klystate, jei manote, kad kas nors Vilniuje mielai važiuos valyti nuomininko palikto buto už 15 ar 20 eurų. Paskambinę išgirsite griežtą „ne“ ir pasiūlymą mokėti nuo 50 eurų už išvalymą, o tai reiškia vidutinę vienos nakvynės kainą.
Man pasisekė. Atsirado geranoriška kaimynė, kuri sutiko butą (kai gali) valyti ir už tikrai protingą kainą. Tačiau ir kaimynė ne visada turi laiko ar sveikatos užsiimti bent poros valandų reikalaujančiu valymo, tad net ir sukirtęs rankomis su kaimyne nesi tikras, ar neteks visko metus važiuoti pačiam. Dabar, po dvejų metų, sakyčiau, kad turbūt optimaliausia būtų turėti kelis valyti galinčius žmones, kurie galėtų (mokėtų) patys tikrinti ir matyti užimtumą buto nuomos platformose.
Pigūs daiktai
Vyrauja požiūris, kad į nuomojamą butą pirkti brangių (patvarių) daiktų neverta. Tuo naiviai tikėjau ir aš. Bet tik iki tol, kol neteko savaitgalį iš pat ryto važiuoti pas nuomininkus remontuoti sulūžusios medinės lovos (vėliau vis vien teko pirkti naują dar tvirtesnę lovą). Arba bent keturis kartus per dvejus metus kviesti meistrą remontuoti dušą. Arba vos ne kas kartą persukinėti laikančiuosius vyrius spintelėje.
Visi pigiai nupirkti stalo įrankiai, vonios reikmenys, pagalvėlės, užtiesalai ir kitos smulkmenos po dvejų metų intensyvaus naudojimo šiuo metu verti tik konteinerio.
Dabar jau nesiginčyčiau su tais, kurie sako, kad investuoti į patvarius daiktus net ir buto nuomos atveju verta, nes, planuojant trumpalaike nuoma užsiimti ilgesnį laiką, tai sutaupys ne tik pinigų, bet ir laiko.
Užimtumo valdymas
Bet kas, užsiimantis trumpalaike nuoma, pasakys, kad bent jau Vilniuje egzistuoja tik dvi laiko dimensijos – savaitgalis ir ne savaitgalis. Jei savaitgaliais butą išnuomoti dar palyginti lengva, paprastomis darbo dienomis tai neretai gali tapti misija neįmanoma. Ypač, jei nesate pasirengęs nusimauti paskutinių kelnių mažinant nuomos kainą. Pagrindiniais jūsų klientais darbo dienomis bus įmonės, nuomojančios butą iš kitų miestų atvykstantiems darbuotojams.
Per ilgesnį laiką perkąsti dinaminės kainodaros (priklausančios nuo savaitės dienų, metų sezono, bendros pasiūlos rinkoje) subtilybes trumpalaikės nuomos platformose tikrai įmanoma ir net savotiškai įdomu. Visgi pasiekti visišką užimtumą, jei norite butą nuomoti mažiausiai dviem paroms (nuoma vienai nakčiai nepalanki dėl aukštų valymo kaštų), manyčiau, yra beveik neįmanoma. Žinoma, išskyrus pirkinius šiltojo sezono mėnesius – liepą, rugpjūtį.
Iš klaidų, kurias padariau valdant kalendorių, paminėčiau nepakankamą mieste vykstančių renginių sekimą. Tikrai buvo atvejų, kai populiaraus atlikėjo koncerto metu butą buvo galima išnuomoti ir už dvigubai didesnę kainą. Žinoma, jei spėji tą užfiksuoti ir atitinkamai pakoreguoti kainodarą nuomos platformose.
Bendravimas su klientais
Atskiro paminėjimo vertas bendravimas su svečiais. Per dvejus metus versle teko patirti visko – nuo perdėm įkyrių klientų, nežinia dėl kokių priežasčių klausinėjančių bereikšmių smulkmenų, norinčių tiesiog pabendrauti, iki tokių, kurie į komunikaciją visiškai nereagavo.
Tikriausiai, komunikaciją lemia skirtingų svečių tipažai – vienaip bendraus ir klausimus uždavinės pirmą kartą į Vilnių atvykęs užsienio svečias, o visai kitaip – butą išsinuomojusi meilužių porelė.
Kaip būčiau galėjęs sutaupyti laiko bendravimui su svečiais? Manau, tikrai ne iki galo išsėmiau šablonų funkcijos trumpalaikės nuomos platformose galimybes. Kalbu apie galimybę pačioje sistemoje susikurti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ir, sulaukus klausimo, iš karto pasirinkti vieną iš paruoštų variantų. Tai būtų sutaupę ne tik laiko, bet, kai kuriais atvejais – ir nervų.
Finansai
Žinoma, kad visiems įdomiausias klausimas, tai kiek gi galima uždirbti iš vidutinio, tačiau tvarkingo dviejų kambarių buto trumpalaikės nuomos Vilniuje? Tačiau atsakymas, deja, nebus labai konkretus.
Nors Vilnius – ne pajūrio kurortas, mėnesinės pajamos, kaip minėta, ypač svyruoja nuo metų sezono. Didžiausias pajamas, iki 1,5 tūkst. Eurų per mėnesį (įskaičiavus platformų mokesčius, tačiau neįskaičiavus mokesčių valstybei, komunalinių ir valymo mokesčių), galima uždirbti vasaros mėnesiais. Kai tuo tarpu pavasarį ir rudenį mėnesinės pajamos gali svyruoti 700-1 tūkst. eurų intervale. Žiemos mėnesiais, ypač pačioje metų pradžioje, gali tekti tenkintis ir vos 400-600 eurų pajamomis, kurios praktiškai bus tokios pačios ar net mažesnės, nei butą išnuomojus ilgam laikui.
Per dvejus metus man nepavyko pasiekti vidutiniu laikomo 85 proc. trumpalaikės nuomos užimtumo. Galbūt dėl to, kad butas buvo nuomojamas taikant minimalų užsakomų nakvynių skaičių. Tikėtina, kad trumpalaikės butų nuomos administratoriai būtų pasiekę didesnį užimtumą, tačiau, žinoma, ne už dyką, tad galutinis rezultatas tikriausiai būtų panašus. Jei aukščiau aprašyti rūpesčiai jūsų negąsdina, trumpalaikės nuomos verslas tikrai gali būti jums. Tuo tarpu aš šį savo nuotykį planuoju baigti ir ieškoti kitų lėšų įdarbinimo būdų. Juolab nepanašu, kad aukštų palūkanų laikotarpis baigsis itin greitai, o palankaus momento pasiimti penkerių metų būsto vertės prieaugį reikia nepraleisti.