Tačiau kokią ekonominę naudą šis renginys duoda, tokių tyrimų nėra atlikta, todėl visi samprotavimai, esą Jūros šventė ir kiti į ją panašūs renginiai Klaipėdai duoda apčiuopiamos finansinės naudos, tėra būrimas iš kavos tirščių. Mat nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei kokia nors kita institucija nėra suskaičiavusi, kokią ekonominę naudą gauna tokias šventes organizuojantis uostamiestis.
Bet visi užsimerkia ir net nesvarsto, ar verta ir ateityje organizuoti masinius renginius. „Verta!“ – vienu balstu tvirtina tiek šventės organizatoriai, tiek smulkusis verslas, tiek turizmo industrijos atstovai. Pastarieji išvis ragina nepasiriboti vasarą, o panašius renginius organizuoti ištisus metus.
Išlaidos viršijo pajamas
Buhalteriškai suskaičiavus renginiui organizuoti išleistas lėšas ir gautas pajamas joks privatininkas tokio renginio neorganizuotų, kadangi renginys organizatoriui yra nuostolingas. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė Jūros šventę organizuoja kasmet. Kalbintų asmenų manymu, naudą suskaičiuoti labai sudėtinga, nes reikėtų apklausti beveik visas turistines paslaugas Klaipėdoje teikiančias įmones, restoranus, viešbučius, vežėjus ir šventėje prekiavusius tautodailininkus. Tačiau faktas, kad apie prekybą kitų metų šventėje teiraujamasi vos šventei pasibaigus, o prekybininkų apyvarta šventės dienomis šokteli 30-40 proc., liudija, kad ta nauda išties didelė.
Suprantama, kad renginys naudingas atskiroms įmonėms. Tačiau kokia nauda iš jo miestui, kuriam ne tik tenka organizavimo našta, bet ir visos tvarkymo išlaidos? Juk tenka ne tik išvežti tūkstančius tonų šiukšlių, sutvarkyti miesto erdves, pasirūpinti biotuoletais ir jų valymu, organizuoti viešąjį transportą.
Didelį darbą atlieka policijos pareigūnai, kurių darbo sąnaudos neatspindi jokioje eilutėje. Be to, reikia atlikti daugybę nematomo, tačiau sunkaus ir reikalingo darbo.
Nauda nėra įvertinta
Klaipėdos miesto savivaldybė prisipažino, kad „Jūros šventės ekonominio naudingumo vertinimas nebuvo atliktas. Tai planuojama atlikti kitais metais. Šiemet buvo atliktas renginio Tall Ships ekonominis vertinimas, kurio rezultatus tikimasi turėti rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje.“
Štai ir viskas. Šiemet buvo surengta net 90-oji šventė. Pirmą kartą 1934 m. Klaipėdoje surengta Jūros diena pritraukė šimtus tūkstančių iki tol jūros nemačiusių Lietuvių iš visų regionų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jos organizavimas nenutrūko. Tačiau net ir per 34 metus nesusizgribta įvertinti, kokią apčiuopiamą naudą Jūros šventė duoda miestui. Apsiribojama aptakiomis bendromis frazėmis.
Dešimtmetį nuo 2001 iki 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės meru dirbęs dabar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitetui vadovaujantis Rimantas Taraškevičius pripažino, kad jo vadovavimo laikais jokių apskaičiavimų nebuvo atlikta.
„Naudą gauna viešbučiai, restoranai, prekybininkai. Jie samdo žmones, moka mokesčius. Tokia ta ir nauda. Yra metodika, kad naudą galima būtų apskaičiuoti pagal tai, kiek žmogus išleidžia (pinigų) šventės renginiuose. Bet kaip tuos žmones suskaičiuoti? 2002 m., kai šventėme 750 metų Klaipėdos miesto jubiliejų, deklaravome, kad renginiuose dalyvavo milijonas svečių. Būsiu atviras, mes tą skaičių nuo lubų nurašėme“, – juokėsi R. Taraškevičius.
Išlaidos ir pajamos
Prielaidos prielaidomis, o tiksliai suskaičiuoti galime tik šventei organizuoti išleistus pinigus bei iš prekybininkų surinktas lėšas, kurios pateko tiesiai į miesto savivaldybės sąskaitą. Šiuos pinigų srautus administruojančios bei Jūros šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė „Delfi“ sakė, kad pačiai Jūros šventei ir jubiliejiniams miesto gimtadienio renginiams organizuoti šiemet išleista apie 402 tūkst. eurų. Dalį šios sumos, 302 tūkst. eurų, skyrė uostamiesčio savivaldybė, beveik 60 tūkst. eurų pavyko gauti iš rėmėjų. Trūkstamą dalį „Klaipėdos šventės“ skyrė iš įstaigos lėšų.
„Tie 302 tūkst. eurų, kuriuos skyrė savivaldybė, buvo ta suma, kurią mes surinkome iš prekybininkų per 2023 m. vykusią šventę. Šiemet iš prekybininkų surinkome daugiau – 320 tūkst. eurų, kurios pervedėme į Klaipėdos miesto biudžetą. Todėl kitąmet tokią sumą šventei organizuoti savivaldybė mums turėtų skirti. Mes, kaip įstaiga, turime teisę parduoti reklamą atskiruose renginiuose, taip pat prašyti paramos“, – aiškino E. Šulskė.
Tad tiesioginė ekonominė nauda miesto biudžetui – 320 000 eurų, kuriuos sumokėjo Jūros šventės mugėje prekiavę tautodailininkai.
Tiesa, E. Šulskė pridūrė, kad ekonominę naudą gavo ne tik miestas, bet ir mieste veikiantys verslo subjektai, taip pat į šventę prekiauti atvykę tautodailininkai bei laikinųjų kavinių savininkai.
„Todėl negalime vertinti buhalteriškai – tiek išleidome, tiek surinkome. Ne, nes naudą gavo labai daug verslo įstaigų, kurios moka mokesčius, įdarbina žmones, kurie gauna algas. Pinigai į miestą grįžta kitais kanalais. Jūros šventė yra pelninga visiems, kurie joje dalyvauja. Tautodailininkams mugė per Jūros šventę pagal pelningumą yra antroje vietoje po Kaziuko mugės Vilniuje. Kai kurie prekybininkai išsyk po šių metų mugės jau teiravosi galimybės prekiauti kitų metų Jūros šventėje“, – pasakojo „Klaipėdos švenčių“ vadovė.
E. Šulskė prisiminė, kad ištisus metus mieste veikiančios maitinimo įstaigos, vertindamos darbo per Jūros šventę naudą 100 proc., naudą iki Jūros šventė įvertino tik 60–70 proc.
„Akivaizdu, kad pritraukus tokį kiekį klientų paklausa išauga, todėl ir apyvartos didėja, tiek viešbučiai, tiek privačiai butus nuomojantys klaipėdiečiai Jūros šventės dienomis kainas pakėlė beveik du kartus“, – skaičiavo E. Šulskė.
Nauda verslui
Uostamiesčio verslininkai trynė rankomis ir norėtų, kad miestas tokius renginius organizuotų dažniau, ne tik vasarą.
Pasak Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovo Juozo Tubino, Jūros šventė – vienas naudingiausių renginių Klaipėdai, nes jis pritraukia daugiausiai žmonių.
„Nė vienas kitas renginys tiek nepritraukia. Tiek restoranai, tiek viešbučiai turime puikų užimtumą. Kadangi vietų deficitas, viešbučiai turi aukštesnes kainas. Jūros šventės mes visi labai laukiame. Ne tik turistai, bet ir verslininkai, nes galime užsidirbti. Kaip kiti viešbučiai, neatsakysiu, bet mano valdomuose dviejuose viešbučiuose, buvo 100 proc. užimtumas. Manau, kad ir kiti viešbučiai turėjo tokį užimtumą. Tas dvi dienas, kurias vyko šventės, penktadienį ir šeštadienį kainas pakėlėme ir 30 proc., ir 50 proc. Būtų labai gerai, kad ateityje ta šventė truktų ne tris dienas, o visą savaitę. Aišku, tik ar tai būtų įdomu turistams, ar būtų patraukli savaitę trunkanti šventė. Seniau, iki pandemijos, 80 proc. svečių turėdavome iš užsienio, kiti 20 proc. – iš Lietuvos. Po pandemijos ir prasidėjus karui, turistai mus laiko rizikos zona, 80 proc. svečių yra lietuviai ir tik 20 proc. – užsieniečiai. Dabar (užsieniečių) srautas didėja. Užsieniečių jau yra apie 40 proc. Bet iki pandeminio lygio dar nepasiekėme. Turime daugiausiai latvių ir lenkų. Mažiau vokiečių. Turime kažkiek ir olandų“, – skaičiavo J. Tubinas.
Viešosios įstaigos Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė patvirtino, kad viešbučiams renginys buvo pelningas. Ji prisipažino, kad penktadienį prieš vidurdienį patikrino viešbučių mieste užimtumą – jis siekė 95 proc. Buvo likę tik patys brangiausi numeriai.
„Galiu teigti, kad ir butus nuomojantys privatininkai tomis dienomis nesiskundė klientų stoka, nors kainas beveik visi buvo pakėlę iki 100 proc.“ – kalbėjo R. Savickienė.
Kiek išleista pinigų?
R. Savickienė taip pat pripažino, kad rimtos apklausos, kokią ekonominę naudą duoda regionui ar miestui Jūros šventė, atlikta nebuvo. Tačiau ji rėmėsi kruiziniais laivais į Klaipėdą atplaukusių keleivių apklausomis.
„Atvykę į Jūros šventę ne visi apsigyvena viešbučiuose, ne visi valgo restoranuose, ne visi perka suvenyrus. Kaip apskaičiuoti, kiek išleidžia žmonės? Kažkada esame skaičiavę, kad užsisakiusieji nakvynę viešbutyje per parą išleidžia nuo 50 iki 100 eurų. Nenakvojantys, tokie, kaip kruizinių laivų keleiviai, ar atvažiavę iš Palangos, kurioje turi užsisakę nakvynę, – iki 50 eurų. O kiek tiksliai? Niekas negali pasakyti. Jei neparduoti bilietų ir nėra aptvertos teritorijos, tai suskaičiuoti renginio žiūrovų neįmanoma“.
Kaip suskaičiavo?
Šiemet dvi dienas vykusiuose Jūros šventės renginiuose (trečiąją dieną užklupo audra), galėjo dalyvauti iki 500 tūkst. žmonių.
2012 m. įstaiga „Klaipėdos šventės“, spėliodama Jūros šventėje dalyvavusiųjų skaičių, rėmėsi apklausos duomenimis. Apklausa buvo atlikta 2007 m. Tuomet net 70 proc. respondentų klaipėdiečių atsakė, kad dalyvaus šventės renginiuose, o 27 proc. – galbūt dalyvaus. Be to, net 60 proc. respondentų atsakė, kad pas juos atvyks nuo 4 iki 6 svečių iš kitų vietovių. Todėl paėmus anuometinį gyventojų skaičių manyta, kad šventės renginiuose galėjo dalyvauti nuo 350 tūkst. iki 450 tūkst. žmonių.
R. Savickienė prisiminė, kad kažkada buvo atliktas toks skaičiavimas pagal perimetrą: apskaičiuotas koncerto plotas ir suskaičiuoti tame plote dalyvavę žmonės. Paskui šis skaičius buvo pritaikytas visai teritorijai, kur vyko Jūros šventės renginiai.
Teigiama, kad šių metų Jūros šventėje galėjo dalyvauti 500 tūkst. dalyvių. R. Savickienė paaiškino, kad toks žmonių kiekis į šventės renginius galėjo atvykti per visas tris dienas. „Pavyzdžiui, vienas ir tas pats žmogus pirmą dieną galėjo atvykti į mugę, kitą dieną – į koncertą, trečią – dalyvauti kitame renginy. Tačiau atvykusiųjų į Klaipėdą tiek nebuvo. Aišku, kažkiek atvažiavo iš Palangos, kažkiek iš Šilutės ar kito rajono“, – paaiškino R. Savickienė.
E. Šulskė pakartojo R. Savickienės nupasakotą metodą: „Mes filmavome šventės renginius dronais. Didelį dėmesį skyrėme Kruizinių laivų terminale vykusiam koncertui ir kitose erdvėse vykusiems renginiams. Apskaičiavome plotą ir suskaičiavome, kiek žmonių galėtų tilpti viename kvadratiniame metre. Taip ir gavome tą skaičių. Sutinku, kad tas pusė milijono išsisklaidė per visas tris dienas visame šventės plote“, – pasakojo E. Šulskė.
Laukia sąstingis
Daugelis kalbintų verslininkų džiaugėsi, kad per Jūros šventę jų vadovaujamų įmonių apyvarta smarkiai šoktelėjo. Tačiau beveik visi sutinka, kad pasibaigus fiestai apyvarta ne tik grįžo į ankstesnį lygį, bet ir turėtų smukti.
Verslininkai apgailestavo, kad praūžus šventiniams renginiams daugelio Klaipėdos kavinių laukia sąstingis. „Per šventę žmonės atsiskaitinėjo didelio nominalo banknotais. Tai arba sutaupyti, iš „kojinių“ ištraukti, arba iš bankomatų išsigryninti pinigai. Užtat dabar iki spalio mėnesio, kai prasidės šildymo sezonas, žmonės taupys. O tai atsilieps ir mūsų verslui“, - prognozavo vieno Klaipėdos senamiestyje veikiančio restorano savininkas.
Žinomas net užsienyje
Greta Klaipėdos miesto gerą dešimtmetį buvo organizuotas Karklės festivalis.
Praėjusiais metais Klaipėdos rajone pajūryje įsikūrusio Karklės kaimo likučiuose vyko paskutinysis tarptautiniu mastu išgarsėjusio festivalio renginys. Nuo šių metų renginį organizuoti atsakyta. Pasak renginio organizatorių, festivalis išgarsino Karklės kaimą net tarptautiniu mastu. Į festivalį atvykdavo apie 20 tūkst. dalyvių, tarp kurių būdavo nemažai užsieniečių.
O kokia nauda iš tokio renginio regionui?
Klaipėdos rajono savivaldybė, kurios teritorijoje ilgus metus vykdavo didelio populiarumo sulaukęs festivalis, ekonominės naudos analizės taip pat nėra atlikusi. „Tokių skaičiavimų Savivaldybė neveda, todėl tikrai negalime atsakyti. Galbūt siūlyčiau dar pasikreipti į Turizmo informacijos centrą, bent jau dėl lankytojų srautų maitinimo, apgyvendinimo įstaigose. Nors nemanau, kad statistika būna išskirta būtent pagal vietovę,“ – raštu atsiųstame atsakyme rašė rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus atstovė.
Tačiau ir Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė nieko konkretaus negalėjo atsakyti. „Mes tokių tyrimų nedarome. Esame dalyvavę Karklės festivalyje svečių teisėmis. Dalindavome informaciją apie lankytinas rajono vietas, pažintinius maršrutus“, – kalbėjo D. Buivydienė.
Ji vėl pakartojo aptakią frazę, kad visi panašūs festivaliai yra naudingi tiek rajonui, tiek vietos bendruomenėms. Tačiau paprašyta įvertinti konkrečią naudą D. Buvydienė nelabai galėjo ką atsakyti.
Rinkodarinė nauda
Festivalio organizatorius Marius Tumšys buvo konkretesnis. Jis prisiminė, kad prieš festivalio buvo stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas atvykstantiesiems, todėl būdavo pagreideriuojami vieškeliai, jie būdavo ir palaistomi, kad nedulkėtų. Vietos bendruomenei būdavo sumokamas simbolinis mokestis nuo kiekvieno bilieto, o karkliškių įmonėms suteikta pirmenybė teikti savo paslaugas festivalio teritorijoje.
M. Tumšys paaiškino, kad bet koks didelis renginys prisideda prie regiono žinomumo didinimo. O tai visuomet duoda naudą. Jei ne šiandien, tai po kelerių metų.
„Prieš keletą metų pradėjome organizuoti naują renginį Juodkrantėje „Kurorto dienos“. Daugelis atvykusiųjų į tą renginį prisipažindavo, kad iki tol jiems Juodkrantė tebuvo stotelė važiuojant pakeliui į Nidą. Jie atrasdavo Juodkrantę, ko nebūtų įvykę, jei ne mūsų renginys.
Tokie renginiai padeda jų dalyviams atrasti regioną. Mūsų atveju auditorija Karklės festivalių buvo jauna. Jie kada nors suaugs, taps verslininkais, valdininkais, jie turės prisiminimus apie tą vietą, apie regioną, jo žinomumą. Kalbant apie Karklę, apie ją žinią paskleidėme ne tik Lietuvoje. Ji tapo žinoma ir tarptautiniu mastu. Apie 20 proc. bilietų parduodavome ir užsienio rinkai. Tą naudą „čia ir dabar“ sunku apskaičiuoti. Kas dabar gali pasakyti, kaip ta Karklė būtų vysčiusi ir augusi, jei nebūtų festivalio. Manau, kad tokie renginiai priduoda pagreičio plėtrai, didina žinomumą, o tai prisideda prie augimo. Todėl tokie renginiai yra investicija į ateitį“, – tvirtino M. Tumšys.
Mokėjo pinigus
Užsiminęs apie finansinę paramą Karklės bendruomenei, M. Tumšys jos nesureikšmino „Sumos nedidelės, bet nuo festivalio išeidavo gal 20-30 tūkst. eurų. Dar bendruomenei įsipareigodavome kasmet surengti šventę „Menkinės“. Ir kalėdinius renginius padėdavome organizuoti.
Taip pat suteikdavome pirmenybę prekiauti renginyje Karklės bendruomenės verslo subjektams. Lengvatinėmis sąlygomis, arba geresnes vietas suteikdavome. Jiems būdavo naudinga. Turėdavome tris, o kartais net penkis kartus daugiau norinčiųjų, nei galėdavome priimti“, - prisiminė renginio sumanytojas.
Festivalio nepasigenda
Užtat patys karkliškiai festivalio naudą vertino skeptiškai.
Karklės senbuvių bendruomenės pirmininkė Rasa Bučienė sakė, kad jai neteko girdėti kalbų, kad kas nors ilgėtųsi festivalio ir sielotųsi, kad jo nebebus. „Taip, festivalio organizatoriai pirmaisiais metais skirdavo po vieną litą nuo bilieto, vėliau – vieną eurą. Gautas lėšas naudojome bendruomenės renginiams organizuoti. Tačiau tie pinigai tikrai neatperka to triukšmo, to diskomforto, kurį tekdavo patirti vietos gyventojams ir poilsiautojams tomis dienomis, kai vykdavo renginiai“, – paaiškino bendruomenės atstovė.
Ji sutiko, kad pirmaisiais metais festivalis prisidėjo prie regiono žinomumo didinimo, tačiau tas populiarumas atsisuko kitu galu. „Jeigu mes save pozicionuojame, kaip ramiam šeimos poilsiui skirta gyvenvietė, tai tos trys dienos, kai tekdavo ištisą parą klausytis žemų dažnių, poilsiui kokybės nesuteikdavo. Taip, tomis dienomis visi kempingai ir viešbučiai būdavo sausakimši, bet ir šiandien negirdėjau, kad nors vienas jų skųstųsi poilsiautojų stoka“, – pastebėjo R. Bučienė.
Anot Karklės bendruomenės atstovės, dešimt metų vykęs festivalis suteikė kaimui žinomumo, tačiau tomis dienomis, kol jis vyko, vertė vietos gyventojus taikstytis su spūstimis, miniomis dalyvių ir ištisą parą netilusiu triukšmu. Pasak R. Bučienės, kaimas buvo per maža teritorija tokiam milžiniškam renginiui, todėl mažai kas ir vietinių jo pasiges.
Tačiau nepaisant karkliškių skepticizmo, apibendrindami galime drąsiai tvirtinti, kad bet koks renginys, kuris pritraukia dešimtis ir šimtus tūkstančių dalyvių yra naudingas tiek miestui, kuriame jis vyksta, tiek organizatoriui.
