Nepaisant dabar matomo brangimo, analitikų komentarai ir toliau sukasi apie neigiamus rinkos aspektus, pvz., pabrėžiant, kad BTC ir pastaruoju metu rekordus registruojančio aukso kainų kryptys vis labiau skiriasi, trumpalaikiai spekuliantai nebedidina savo BTC portfelių, o „meškos“, arba kainų kritimo besitikintys prekeiviai, ima dominuoti ateities sandorių rinkoje. Tačiau kol kas nėra kažkokios vieningos nuomonės, kodėl BTC pastarosiomis dienomis brangsta.
Ketvirtadienio rytą kaina bando tvirtintis ties 58,000 JAV dolerių lygiu ir nuo per pastarąsias septynias dienas pasiektų žemumų ji yra pakilusi beveik 10%.
BTC kaina per mėnesį
Šaltinis: Coingecko.com
Rinkoje toliau vyrauja nuomonės, kad BTC ir kripto rinkoje kol kas nematyti aiškesnių katalizatorių kainoms, kurios dabar laikomos „stipriai nuvertintomis“, atsigauti, o pagrindinės rinką veiksiančios naujienos bus susijusios su makroekonomika ir politika. Pvz., rugsėjį laukiamu palūkanų mažinimu JAV ir čia rengiamais prezidento rinkimais.
Tad dabar vyrauja nuomonės, kad BTC silps toliau, nors kai kurie optimistiškesni analitikai visgi sako, kad kaina šį mėnesį, kuris dažniausiai būna prastas, turi daugiau šansų užbaigti aukščiau 60,000 JAV dolerių ribos nei žemiau jos, ir spalį atsigauti stipriau. Kita vertus, rugsėjis dažnai būna prastas ir akcijų rinkoms.
Bet kuriuo atveju, taip pat komentuojama, kad BTC kaina USD 100 000 ribą peržengs, pvz., 2025 m., nepriklausomai nuo to, kas laimės prezidento rinkimus JAV, nes nė vienas iš kandidatų nepakeis dabartinės fiskalinės ir pinigų politikos, skolų problemos, kas ir padeda pritraukti užuovėjos ieškančio kapitalo į BTC. Tiesa, lapkričio 5 d. JAV vyksiantys rinkimai vistiek gali lemti trumpalaikius stipresnius kainos svyravimus. Štai „Bernstein“ analitikai dėsto, kad jei rinkimus JAV laimės respublikonas Donaldas Trumpas, BTC šiemet gali pasiekti 80,000 – 90,000 JAV dolerių, o jei demokratė Kamala Harris – kaina smuks iki 40 000 – 30 000 JAV dolerių. Apklausos ir prognozės kol kas rodo apylygę kovą tarp šių kandidatų.
Šie lūkesčiai susiję su prognozėmis, kad D. Trumpas gali lemti palankesnį kriptoturto rinkos reguliavimą nei K. Harris.
Kaip keičias pasaulinis Bitkoino reguliavimas?
Daugybėje apklausų investuotojai dažnai nurodo, kad reguliavimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl jie susilaiko arba mažiau investuoja į BTC ar kitą kriptoturtą. Ir tokiam nerimui yra pagrindo - per penkiolika Bitkoino egzistavimo metų politikų ir reguliuotojų požiūris nuolat keitėsi, jau nekalbant apie skirtumus atskirose šalyse. O tai priklausė nuo pačios technologijos paplitimo, jos supratimo, konkrečios šalies demokratiškumo ir politikų atvirumo.
Jei pačioje pradžioje reguliuotojai ir politikai tiesiog ignoravo Bitkoiną ir jo įkvėptus kripto sprendimus, vėliau buvo suprasta, kad toliau to ignoruoti negalima, ir didžiausias dėmesys buvo nukreiptas į kovą su nusikalstamu BTC naudojimu. Tačiau augant šios technologijos naudojimui, į rinką ateinant vis didesnių žaidėjų, politikai ir reguliuotojai vėl buvo priversti peržiūrėti savo kalbas, nes vis daugiau rinkėjų ir verslų ši technologija tapo itin svarbi.
Tad dabartines pasaulines tendencijas galima apibendrinti taip: Bitkoinas vis labiau pripažįstamas kaip niekur nedingsianti technologija ir valstybėms telieka tik nustatyti aiškias taisykles, kaip ja gali naudotis žmonės ir verslai. Pavyzdžiui, 2018 m. BTC savo teritorijoje uždraudęs Kataras dabar jau skelbia naują politiką, turinčią padėti jam pritraukti daugiau investicijų į kriptoturto industriją. O Rusija, kurioje vis dar draudžiami mokėjimai kriptovaliutomis, nuo šio rudens pradeda leisti verslams atsiskaitinėti šiomis valiutomis užsienyje. Savo ruožtu, nors žiniasklaidoje yra daug teiginių, kad BTC yra uždraustas Kinijoje - tokio draudimo ten nėra. Tiesa, situacija ten yra labiau komplikuota ir reikalinga atskiro teksto. O štai Jungtinė Karalystė siūlo įtesinti BTC ir kitą kriptoturtą kaip asmeninę nuosavybę. Lietuvoje mokėjimai BTC yra legalūs, kuo naudojasi ne vienas verslas.
Kita vertus, nors Bitkoinas šiuo metu ir yra reguliaciniu požiūriu saugiausia kriptovaliuta, o reguliuotojai neturi kaip reguliuoti pačios technologijos, tai nereiškia, kad nėra ir nebus daugiau bandymų, siekiant stipriau kontroliuoti jos naudojimą ar ją susilpninti, užpulti.
Tai dažniausiai daroma reguliuojant centralizuotas keityklas, pvz., kaip jos turi registruoti vartotojus ir sekti jų operacijas, arba nustatant mokesčius. Taip pat kartais bandoma apriboti, pvz., kokiomis piniginėmis gali naudotis žmonės - ar tomis, kur savininkas pats viską kontroliuoja, ar tomis, kur tavo pinigus kontroliuoja kažkas kitas, kaip kad yra bankų atveju. Tokių bandymų yra ir ES, ir JAV. Abipus Atlanto taip pat vis dar pasigirsta iniciatyvų apriboti Bitkoino kasėjų veiklą arba juos stipriai apmokestinant, arba įstatymiškai nustatant ekologijos kriterijus kriptovaliutoms ir jei jie nepatenkinami - tokia technologija uždraudžiama ar apribojamas jos naudojimas.
Be to, savo žetonus, arba naują pinigų formą, dar žinomą kaip CBDC (ang., central bank digital currency), kuriantys centriniai bankai irgi suinteresuoti apriboti decentralizuotų kriptovaliutų plėtrą. Pavyzdžiui, Europos centrinis bankas jau yra liūdnai pagarsėjęs dėl nuolat skleidžiamo melo apie Bitkoiną.
Tad nors bendras reguliavimo fonas ir švelnėja, visiško BTC uždraudimo galimybės menksta augant šiai industrijai, daugėjant rinkėjų, kuriems ši tema yra svarbi, įvairios reguliacinės rizikos išlieka. Tačiau jos aktualios visiems sektoriams. Pavyzdžiui, dar praėjusiame amžiuje amerikiečiams buvo keliasdešimt metų uždrausta turėti aukso (išskyrus vestuvinius žiedus) ir piliečiai privalėjo jį perleisti šalies centriam bankui. Kita vertus, dėl technologinių pranašumų, įgyvendinti draudimą turėti BTC būtų žymiai sudėtingiau nei aukso konfiskavimo atveju.