Nerimo dėl dirbtinio intelekto ir technologijų kompanijų sektoriaus paskatintas trilijoninis nuosmukis akcijų rinkoje paveikė ir BTC bei kripto rinką, nors BTC kol kas sugebėjo palyginti gerai atsilaikyti ir dar kiek padidinti savo dalį visoje rinkoje, tuo metu kai ethereum (ETH) ir dauguma didžiųjų kriptovaliutų pigo daugiau. Ketvirtadienio popietę BTC kaina laikosi ties 64 400 JAV dolerių ir per savaitę yra iš esmės nepasikeitusi, kai ETH atpigo 8 proc., nepaisant teigiamų naujienų.
BTC kaina per savaitę
Grafikas: Coingecko.com
Rinkoje toliau žybsi prieštaringi signalai - pasirenkamųjų sandorių (opcionų) prekeiviai tarsi ir tikisi tolesnio BTC pigimo artimiausiu metu, nors taip pat mano, kad BTC pozicijos dabar yra stipresnės nei ETH. Nerimas rinkoje susijęs ir su „Delfi“ jau minėtomis milijardinėmis išmokomis 2014 m. bankrutavusios BTC keityklos „Mt. Gox“ klientams. Tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad dauguma dešimt metų savo BTC laukusių investuotojų dabar ne parduoda šį turtą, o atsiima jį iš keityklų. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad vėl pradeda augti stabilos vertės žetonų rinkos kapitalizacija, gerėja likvidumas pasaulinėse rinkose, kas laikoma teigiamu ženklu kriptoturto rinkai, kad į ją gali ateiti daugiau naujo kapitalo. Taip pat manoma, kad Bitkoino kasėjai taip pat jau baigė išparduoti savo BTC. Tiesa, kalbant apie ilgesnį laikotarpį, atsiranda ir kalbų dėl galimo ekonomikos nuosmukio ir jo neigiamos įtakos BTC rinkai.
Savo ruožtu viena pagrindinių naujienų šią savaitę rinkoje buvo biržoje prekiaujamų ETH fondų (ETF, exhchange-traded fund) startas. Nors įplaukos į šiuos fondus pirmosiomis dienomis ir buvo gerokai mažesnės nei BTC ETF atveju, šis startas ekspertų buvo įvertintas kaip stiprus. Tiesa, ETH kaina vistiek krito - panašų scenarijų matėme ir sausį, kuomet startavo atitinkami BTC fondai. Tai siejama su spekuliantais, kurie užsiperka turto dar prieš įvykstant laukiamam svarbiam įvykiui, o, kainai pakilus ir pačiam įvykiui pasitvirtinus, turtas yra parduodamas. BTC atveju, tuomet po trumpalaikio nuosmukio kaina nušuoliavo naujų rekordų link. Bet kuriuo atveju, garantijų, kad tai kartosis ir ETH atveju, nėra. Savo ruožtu BTC ETF šią savaitę pildosi toliau, nors ir mažesnėmis apimtimis nei praėjusiąją.
Savaitgalį kainą gali judinti ir kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo kalba didžiausioje Bitkoino konferencijoje, šiemet rengiamoje Nešvilyje, kur politikas gali paskelbti BTC rinkai svarbių pareiškimų. Būta spekuliacijų, kad bus pranešta apie planus įtraukti BTC į strateginius JAV rezervus.
Bitkoino kūrėjai ir vystytojai prieš keliolika metų turbūt nebūtų pagalvoję, kad apie tokius dalykus tokiu aukštu lygiu apskritai būtų kalbama.
Taigi, kodėl atsirado Bitkoinas?
Bitkoinas nebuvo pirmas bandymas sukurti nepriklausomą, nuo vyriausybių, centrinių ir komercinių bankų politikos bei malonės priklausančią pinigų formą. Kaip kad anksčiau buvo atskirta valstybė ir bažnyčia, taip ir tokiais projektais buvo siekiama atskirti pinigus ir valstybę, suteikiant daugiau galių eiliniam žmogui kontroliuoti savo pačių pinigus. Valstybei ir bankams valdant pinigus ir jų sistemą, eiliniai piliečiai turi labai nedaug įtakos tokiai sistemai ir dažnai pamiršta, kad komerciniuose bankuose laikomi jų pinigai yra iš esmės kontroliuojami bankų ir tik nuo jų priklauso, ar galėsi pasinaudoti šiais pinigais. Žinoma, grynieji pinigai suteikia daugiau nepriklausomybės ir privatumo.
Pinigai kaip piliečių kontrolės būdas dažniausiai panaudojami autokratiniuose režimuose ir diktatūrose, kai valdžiai neįtinkančių piliečių pinigai gali būti įšaldomi. Tačiau ir demokratinėse valstybėse, taip pat ir Lietuvoje galima išgirsti daugybę skundų tiek iš žmonių, tiek iš verslo, kai jie dėl vienų ar kitų priežasčių negalėjo naudotis savo pinigais, turėjo aiškintis, kodėl jie atlieka vienus ar kitus mokėjimus, arba valstybinės įstaigos pačios nurašo lėšas iš privačių sąskaitų.
Bitkoino atsiradimą paskatino ir neatsakinga vadinama centrinių bankų politika, prasta rinkos priežiūra, dėl ko, pvz., 2007 m. kilo finansų krizė ar buvo pražiopsotas dabartinis infliacijos šuolis, kilęs po to, kai centriniai bankai pinigų pasiūlą padidino trilijonais eurų be būtinybės kuo nors papildomai juos padengti. Nors toks pinigų „spausdinimas iš oro“ ir padėjo krizių metu išvengti dar didesnės finansų bei ekonomikos griūties, tai tuo pačiu išbalansavo rinką bei sukėlė pašalinių pasekmių, kaip kad minėtoji infliacija, nors, pvz., Europos centrinis bankas tai ir neigia bei kaltę dėl infliacijos verčia verslams ir žmonėms.
Skaidresnė pinigų politika
Palyginimui, Bitkoino pinigų politika yra žymiai skaidresnė, paprastesnė ir nuspėjama - jo protokole nustatyta, kad iš viso gali būti tik 21 mln. BTC, o visi jie rinką iš anksto nustatytu grafiku pasieks iki maždaug 2140 m. Šiuo metu jau yra sukurta apie 19,73 mln. BTC. Tad, kaip aiškina Bitkoino advokatai, tradiciniai pinigai, kurių pasiūlai apribojimų iš esmės nėra, yra automatiškai užprogramuoti nuolat nuvertėti, versdami žmones be reikalo išlaidauti, kurti menkaverčius projektus ir t.t. Tuo metu BTC vertė turėtų nuolat kilti, nes šių pinigų pasiūla yra apribota, taip teoriškai suteikiant žmonėms paskatą investuoti į ilgalaikiškesnius, didesnės vertės projektus.
Būtent dėl aukščiau išvardintų priežasčių Satoshi Nakamoto 2009 m. ir paleido Bitkoiną, tapusį pirmąją ir iki šiol populiariausia blokų grandine bei kriptovaliuta. Kas yra Satoshi Nakamoto - nežinoma. Tai gali būti ir vienas žmogus, ir jų grupė. Bet kuriuo atveju, Satoshi, kuriam/iai/iems priskiriamuose BTC adresuose (kažkas panašaus į banko sąskaitą) yra milijardų eurų vertės BTC, jau daugybę metų yra dingę/s/usi, o šie turtai taip ir nepajudinti. Svarstoma, kad Satoshi, jei tai buvo vienas žmogus, galbūt jau tiesiog nėra tarp gyvųjų.
Tačiau S. Nakamoto paliktas kūrinys auga, stiprėja ir verčia iš naujo permąstyti visą dabartiniam pasauliui įprastą pinigų ir finansų sistemą. Bet kuriuo atveju, tiek BTC pinigų politika, tiek veikimo principai dar automatiškai nereiškia, kad tai yra tinkamiausias sprendimas dabartiniams ekonomikos ir finansų pasauliams. Šie klausimai yra itin sudėtingi. Tad visada reikia prisiminti, kad Bitkoinas yra dar vienas pinigų eksperimentas, prie kurių galima iš esmės priskirti ir dabartinę pinigų formą, įsigalėjusią prieš keliasdešimt metų valstybėms atsisakius savo pinigus padengti auksu.