Praėjusį penktadienį dar aukščiau 64 tūkst. JAV dolerių ribos buvusi BTC kaina pirmadienį pirmą kartą nuo vasario smuko žemiau 50 tūkst. JAV dolerių ribos. Nuo tada kaina atšoko apie 15 proc. ir ketvirtadienio popietę svyravo ties 57 tūkst. JAV dolerių lygiu, kurį analitikai dabar vadina kaip itin sunkiai įveikiamą.
Tačiau kas atsitiko? Ar kaina krito, nes staiga BTC investuotojai nustojo juo tikėti? Paskelbta kažkokių prastų naujienų? Ne.
Prie jau buvusio neigiamo fono, pastaruoju metu trukdžiusio kainoms atsigauti – recesijos baimė, geopolitinės problemos, nuosmukis akcijų rinkose, padidėjusi BTC pasiūla bankrutavusioms bendrovėms grąžinant klientams lėšas – prisidėjo ir netikėtas praėjusią savaitę buvęs Japonijos centrinio banko sprendimas padidinti palūkanas 0,25 procentinio punkto.
Tai ir sukėlė įvykių grandinę, privertusią akcijų rinkų žaidėjus skubiai išparduoti visą įmanomą turtą, kad gautų pinigų sumažinti nuostoliams, atsiradusiems centriniam bankui pabranginus pinigus. Savaitgaliais akcijų rinkos neveikia, tad BTC ir kripto turėję investuotojai skubėjo gelbėdamies parduoti šį turtą, dar kartą parodžiusį, kad rinkoms reikalingas investicinis turtas, kuriuo galima prekiauti 24/7.
Savo ruožtu, tokie išpardavimai skėlė smūgį ir BTC bei kripto išvestinių instrumentų prekeiviams, kurie, staigiai besikeičiant kainoms, taip pat nebegalėjo išlaikyti savo prekybinių pozicijų ir buvo priversti išsiparduoti, taip dar padidindami nuosmukį.
Nuo pirmadienio ir tradicinės, ir kriptoturto rinkos kiek atsigavo. Tačiau, analitikai kol kas nesutaria, koks scenarijus artimiausioms dienoms ar savaitėms dabar yra labiausiai tikėtinas. Anot kai kurių analitikų, kaina per artimiausius pora mėnesių turi tokias pat galimybes ir nukristi iki 40 tūkst. JAV dolerių, ir pakilti iki 80 tūkst. JAV dolerių.
Bet kuriuo atveju, bent jau kol kas sutariama, kad ilgesniu laikotarpiu vis dar yra daugiau teigiamų nei neigiamų veiksnių, galinčių padėti BTC brangti. Pavyzdžiui, jau minėtas gerėjantis reguliavimas, tikėtinas didesnis likvidumas pasaulinėse rinkose, kas reikštų ir didesnes į plaukas į BTC, daugėja ir finansų patarėjų, siūlančių šią investiciją. Pvz., bankininkystės milžinas „Morgan Stanley“ nuo šio savaitės leido tūkstančiams finansų patarėjų savo klientams siūlyti investicijas į biržoje prekiaujamus BTC fondus (ETF, exchange-traded fund). Paaiškėjo, kad ir vienas didžiausių Europoje investicinis fondas „Capula Managament“ jau yra investavęs 500 mln. JAV dolerių į BTC ETF.
Nors investuoti į BTC galima ir nežinant, kaip jis veikia, tačiau šios žinios gali padėti geriau suprasti, kur slypi šios technologijos vertė, ir tiada tiksliau suprasti, ar tokia investicija yra priimtina.
Taigi, kaip veikia Bitkoinas?
Jau aptarėme, kodėl atsirado bitkoinas bei kas tai yra, o šiandien trumpai aptarsim, kaip jis veikia. Beje, jei kažkas jums sakys, kad bitkoino sistema yra labai sudėtinga, paprašykit jų paaiškinti, kaip veikia tradicinių pinigų pasaulis ir pasiruoškit itin painioms schemoms. Žinoma, keliomis pastraipomis neišdėstysi ir visų Bitkoino technologijos niuansų, bet labai bendrais bruožais apžvelgti pagrindiniams veikimo principams jų tikrai užteks.
Taigi, Bitkoino veikimo pagrindas yra blokų grandinės technologija. Gali būti, kad apie ją esate girdėję ir blokčeino vardu bei, kad šie keisti žodžiai jums jau kelia galvos skausmą. Tačiau gera žinia ta, kad nereikia suprasti, kaip ši technologija veikia, kad galėtumėte ja naudotis, kaip ir nereikia būti interneto ar bankų ekspertu, kad būtų galima jais naudotis. Žinoma, žinios visada padės geriau suprasti, kas vyksta Bitkoino industrijoje, kaip joje aktyviau dalyvauti, kokios yra galimybės, rizikos bei vystymosi kryptys.
Bitkoiną įgalinanti blokų grandinės technologija, kaip jau minėta, iš esmės yra nuolat atnaujinama duomenų bazė, kurioje saugomi visi įrašai apie visas BTC operacijas nuo pat šios technologijos veikimo pradžios. Kai išgirsite, kad kažkas kažkam persiuntė BTC, žinokite, kad jokio persiuntimo iš taško A į tašką B iš tikrųjų nebuvo - duomenų bazėje, kurią dar galima palyginti su milžiniška Excel lentele, tiesiog buvo padaryti atnaujinimai, kam kiek dabar priklauso BTC.
Kad ši duomenų bazė veiktų tvarkingai, būtų saugi, o jos naudotojai negalėtų, pavyzdžiui, dukart išleisti tų pačių savo BTC, bitkoino kūrėja/s/i Satoshi Nakamoto, turėjo sugalvoti būdą kaip visa tai užtikrinti. Tam padėjo dar iki blokų grandinės atsiradimo buvę įvairūs sprendimai, kuriuos Satoshi ir sujungė.
Tad dabar kasdienę tvarką ir saugumą Bitkoine užtikrina dvi šiai technologijai gyvybiškai svarbių dalyvių grupės - kasėjai ir vadinamieji mazgai (angl. nodes).
Tikėtina, kad apie kasėjus jau esate girdėję dėl jų sunaudojamos elektros kiekio. Nors tai yra tiesa, kad šie elektros kiekiai yra iš tikrųjų milžiniški, žiniasklaidoje buvo skelbiama daugybė su tuo susijusios netikslios informacijos ir melagingų tyrimų, prie ko bus galima sugrįžti kituose tekstuose.
Taigi, kuo bitkoinui yra svarbūs kasėjai? Jie atlieka tris pagrindinius darbus: tvirtina BTC operacijas, į rinką perduoda naujus BTC, gaunamus kaip užmokestis už kasimą, ir rūpinasi viso Bitkoino tinklo saugumu, kad niekas negalėtų, pvz., pakeisti įrašų šioje blokų grandinėje.
Kasėjai negalėtų veikti be minėtų „mazgų““ - tai yra prie bitkoino tinklo prisijungę kompiuteriai, turintys specialias programas, skirtas saugoti bitkoino blokčeiną, t.y., įrašus apie BTC operacijas. Kai kas nors nori „persiųsti“ BTC, mazgai tarpusavyje savo įrašuose patikrina, ar tokia operacija tikrai yra galima, pvz., ar siuntėjas tikrai turi BTC ir ar nebando kažkaip sukčiauti. Jei viskas gerai, tokia informacija yra perduodama kasėjams, kurie toliau ir rūpinasi operacijos patvirtinimu.
Tokį mazgą galima turėti arba savo įprastame kompiuteryje, arba tam skirti atskirą įrenginį - daugybė entuziastų tokius įrenginius susirenka patys. Skaičiuojama, kad dabar pasaulyje veikia daugiau nei 19 000 Bitkoino mazgų, kurie taip pat yra svarbūs priimant sprendimus dėl Bitkoino atnaujinimų, suteikia papildomų naudų, o kartais ir pajamų jų valdytojams.
Tad toks kasėjų ir mazgų bendradarbiavimas ir padeda užtikrinti Bitkoino blokų grandinės darbą 24/7 - BTC naudotojas atlieka operaciją, mazgai patikrina, ar ji galima, kasėjai įrašo ją į Bitkoino blokčeiną „amžiams“ , už tai dar gaudami ir užmokestį, kurio dalis ir yra naujai sukurti BTC.
Tokie yra pagrindiniai bitkoino technologijos veikimo principai, o norint į juos gilintis, reikėtų nusiteikti daugybei valandų darbo.