Daliai prekeivių toliau vasariškai atostogaujant, rinka šią savaitę vertino makroekonomines ir kitas naujienas, spręsdama dėl kainos. Pavyzdžiui, iš JAV atsklido daugiau ženklų, kad šalies centrinis bankas mažins palūkanas, o demokratų kandidatė į prezidentes Kamala Harris irgi signalizavo, kad jis gali būti palanki kriptoturto rinkai. Tuo pačiu, pasaulinės rinkos laukia signalų iš JAV, Džekson Hole vykstančios tradicinės centrinių bankų vadovų konferencijos, kur gali būti daugiau užuominų dėl pinigų kainos artimiausiu metu. Tai paveiks ir kapitalo srautus į rizikingesnėmis laikomas investicijų klases, tokias kaip akcijos ar BTC.
Ketvirtadienio popietę BTC svyravo ties 61 000 JAV dolerių ir buvo per savaitę pabrangęs apie 5%.
BTC kaina per mėnesį
Šaltinis: Coingecko.com
Bet kuriuo atveju, analitikai neatmeta galimybės, kad BTC artimiausiu metu dar gali atpigti ir iki 50 000 JAV dolerių, prieš atnaujindamas kelią naujų aukštumų link. Ar jie bus teisūs – pamatysime, tačiau ilgalaikiškesnių tikslų turintys investuotojai pamažu didina savo portfelius. Pavyzdžiui, netiesiogiai į BTC, pirkdamas viena didžiausių BTC portfelių valdančios „MicroStrategy“ kompanijos akcijų, toliau investuoja ir valstybinis Norvegijos turto fondas ir Pietų Korėjos valstybinis pensijų fondas, anksčiau jau pirkęs „Coinbase“ keityklos akcijų.
Tuo metu, išvestinių instrumentų rinkoje lošiančiųjų iš kainos kritimo artimiausiu metu jau daugiau nei iš brangimo. Tačiau, tai nereiškia, kad taip ir atsitiks, ir, kaip jau buvo ne kartą, jei kaina staigiau pašoktų, lošiantieji būtų priversti pirkti BTC, kad išvengtų nuostolių.
Toliau nagrinėdami signalus rinkoje, analitikai taip pat dėsto, kad, palyginti su pavasariu, dabar BTC paklausa yra itin sumažėjusi, bet pastaruoju metu ji stabilizavosi, instituciniai žaidėjai taip pat nepanikuoja, kas stiprina viltis dėl galimo rimtesnio atsigavimo.
Kas nustato BTC kainą?
Praėjusią savaitę aptarėme, iš kur atsiranda Bitkoino vertė, o šįkart panagrinėsime, kas lemia jau konkrečią BTC kainą. Tiesa, viena, visiems bendra BTC kaina neegzistuoja – kiekvienoje platformoje ji yra kiek skirtinga, nes nėra vieno centralizuoto reguliuotojo, nustatančio vieną BTC kainą.
Bet kuriuo atveju, turbūt nieko nenustebins paprastas atsakymas, kad kaip ir su daugeliu dalykų laisvoje rinkoje, taip ir BTC kainą nustato paprasčiausias pasiūlos ir paklausos santykis. Kai paklausa viršija pasiūlą, kaina kyla, ir priešingai – didesnė pasiūla stumia kainą žemyn.
Kaip žinia, visa BTC pasiūla yra apribota iki 21 mln. bitkoinų, ir nors teoriškai ją būtų galima padidinti, tai būtų itin sudėtingas uždavinys ir greičiausiai reikštų tiesiog atskiros kriptovaliutos atsiradimą, kurios sėkmė irgi būtų labai abejotina. Per penkiolika Bitkoino egzistavimo metų į rinką jau išleista apie 94% visų BTC, kai likusi dalis turėtų rinką pasiekti iki maždaug 2140 metų. Be to, manoma, kad milijardų vertės BTC jau yra negrįžtamai prarasta, jų savininkams pametus specialius kodus, vadinamus „raktais“, suteikiančius prieigą prie šių lėšų. O tai dar labiau apriboja šios kriptovaliutos pasiūlą.
Tad naujai pasirodysiančių BTC pasiūla yra iš anksto žinoma ir jau įskaičiuota į kainą. Kitas klausimas, kaip keičiasi rinkoje jau esančių BTC pasiūla, tai yra, kiek jų savininkai nori parduoti šios kriptovaliutos. O tai lemia įvairiausi dalykai, juoba, kad BTC turėtojai yra įvairių tipų – nuo spekuliantų, bandančių lošti iš trumpalaikių kainos pokyčių, iki ilgalaikių investuotojų, numatančių BTC laikyti ne vienus metus, o gal ir visai jų neparduoti. Be to, ši vasara itin ryškiai priminė apie dar vieną tipą BTC valdytojų – tai yra valstybinės organizacijos, pvz., turinčios didelius kiekius BTC, kurie dažniausiai gauti konfiskavus juos iš nusikaltėlių. Pvz., šią vasarą Vokietija pardavė milijardų vertės konfiskuotų BTC, o tokius didelius portfelius turi ir Jungtinės Karalystės bei JAV valdžios. Tad joms nusprendus išsiparduoti, tai spaudžia kainą žemyn ir tik nuo tuo metu esančios paklausos priklauso, kaip ji pasikeis. Vokietijos atveju, rinka palyginti sėkmingai sugėrė ją netikėtai užplūdusią naują pasiūlą. Šiemet pasiūlą didina ir bankrutavusių kriptoturto bendrovių kreditoriams grąžinami BTC – dalis tokių kreditorių renkasi parduoti atgautas lėšas.
Kainą dažnai stipriau paveikia ir prekyba išvestinių investicinių instrumentų rinkoje, ypač kai ji stipriai išauga. Čia prekeiviai gali būti priversti skubiai parduoti arba pirkti BTC, kad, staigiai pasikeitus kainai, sumažintų savo prekybinių pozicijų nuostolius. O tokie masiniai išpardavimai tik dar sustiprina kainos svyravimus viena ar kita kryptimi. Juoba, staigiai krentant kainai gali prasidėti visa domino grandinė, besitęsianti tol, kol išvestinių instrumentų rinka apsivalo, paaiškėja, kurios bendrovės išgyveno nuosmukį, o kurios – ne. Tačiau tai nėra būdinga tik BTC ir kripto rinkai, kaip šią vasarą jau matėme dėl neapgalvotų spekuliacijų tradicinių finansų rinkoje vienu metu stipriai kritus akcijų rinkai.
Tad BTC kaina yra rezultatas nuolatinio balansavimo tarp paklausos ir pasiūlos, rinkos dalyviams reguojant į naujienas, šios industrijos ir pasaulines ekonomikos bei geopolitikos tendencijas ir kt. Pvz., kuriai nors valstybei nusprendus pripažinti BTC lygiaverte mokėjimo priemone (tai jau padarė Salvadoras), atsiradus naujiems BTC panaudojimo atvejams, investuotojams pasiūlius naujų būdų investuoti į šią kriptovaliutą ir t.t., tai augintų ir paklausą, o tuo pačiu ir kainą. Taip pat, pvz., centrinių bankų sprendimai mažinti palūkanas irgi teigiamai veikia kainą, nes rinką gali pasiekti daugiau kapitalo.
Kartais galima išgirsti ir teiginius, kad BTC kaina yra dirbtinai manipuliuojama. Tačiau tokie teiginiai iš esmės gali būti pritaikyti visose rinkose, kaip kad manipuliavimo būta ir aukso, ir kitose rinkose. Bet kuriuo atveju, augant BTC rinkai, ja manipuliuoti tampa vis sunkiau.
Kad ir kaip ten būtų, analitikai dažniausiai sutaria, kad rinka dar tik mokosi suprasti BTC bei jį vertinti, nes tai yra technologija, kurios visos galimybes dar nėra žinomos, kaip kad pradžioje nebuvo žinomos interneto galimybes, o dabar tie patys klausimai kyla dėl dirbtinio intelekto rinkos. Dėl tokio nesupratimo kartais ir atsiranda didesni nei tradicinėse rinkose kainų svyravimai, ypač kai yra daug nepatyrusių ir nesuprantančių, ką perka, investuotojų. Tiesa, tokie kainų kalneliai vis mažėja, o kartais nuosmukiai ir pakilimai akcijų rinkose būna netgi didesni nei BTC atveju.