Apie tai, kodėl laidoje „Verslo požiūris“ kalba Gediminas Kvietkauskas, „East West Agro“ vadovas ir Petras Puskunigis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas. Laidos vedėjas Arūnas Milašius.
„Pažiūrėkime, kas yra Žemės ūkio ministerija. Į krašto apsaugos ministrus eiti norinčių nėra, nes turėsi būti geresnis už labai gerus buvusius ministrus, švietimo srityje reikia didžiulio darbo ir pokyčio, tai sudėtinga. Žemės ūkio ministerija pusketvirtų metų buvo skaudulys visam sektoriui. Bet, kas ateis į čia ir dirbs bent jau vidutiniškai, bus milžiniškas kontrastas ir kaip politikas atrodys labai gerai“, – analizuoja G. Kvietkauskas.
P. Puskunigis sako, kad noras užimti Žemės ūkio ministro pareigas iš vienos pusės neramina, iš kitos džiugina. Tai rodo, kad tai strateginė šaka – maisto produktų gamyba. Aišku, vilioja ir milžiniškos ES lėšos, kurias skirsto ši ministerija.
„Milijardas, kuris kiekvienais metais perskirstomas ūkininkams politiškai svarbus. Jie turi pasiekti ne vadinamuosius sofos ūkininkus, o tikrus realiai dirbančius žemdirbius“, – sako P. Puskunigis ir sutinka, kad kai kurios paramos panašesnės į pašalpas, o ne į ekonominį svertą. Iki dabar grąža valstybei atrodo miglota.
G. Kvietkauskas sako, kad kol kas milžiniška bėda būtent pinigų skirstymo neefektyvumas. Atsiranda paramų, kurios netikslingos. Pavyzdžiui, buvo rezervuota parama žirnių perdirbimo gamykloms, tačiau jos nebus statomos ir, tikėtina, lėšos kitų metų liepą grįš į ES biudžetą.
P. Puskunigis sako, kad jam, kaip dirbančiam ūkininkui, skaudžiausia problema sofos ūkininkai – žmonės, kurie nedirba žemės, o ją tiesiog deklaruoja ir gauna pinigus.
Kalbant apie pačių ūkių gyvybingumą, didesnių bėdų nėra.
„Agroverslai kenčia nuo išaugusių palūkanų. Nes net ir senas paskolas aptarnauti tapo brangiau. Tai sulėtino visą sektorių. Matome, kad visoje ES krito traktorių ir kitos technikos rinka. Jei prieš trejus metus bendra palūkanų norma tradiciniame banke buvo 3 proc. metinių palūkanų, dabar 7 proc. Jei skolinamasi kitur, palūkanos gali kilti ir iki 10-12 proc. Tačiau to, kas vyksta sektoriuje, vadinti sunkmečiu negaliu. Tiesiog duobė, iš kurios jau lipame“, – sako G. Kvietkauskas ir pastebi, kad dabar stabiliausiai veikia mišrūs ūkiai, kurie, jei susvyruoja vienas sektorius, gali atsispirti į kitą.
P. Puskunigis bendroves vertina kaip stabilias įmones ir didelių pokyčių ar duobių nėra, buvo ir blogesnių laikų.
„Žemės ūkio ministerijos bėda ta, kad dalis paramos keliauja ūkiams, kurie nekonkurencingi ir negyvybingi. Tai socialinė problema, kai netvariems ūkiams leidžiama tiesiog pagyventi dar keletą metų“, – sako G. Kvietkauskas.
