Pasak Petro Čepkausko, vieno iš „Pricer.lt“ vadovų, lenkai pripažino lietuvišką elektroninį receptą ir mūsiškiai plūstelėjo pirkti brangių vaistų, kurie ten pigesni.
Apie tai ir kaip srautą padidintų politikų planai laikinai padidinti PVM, kalbėjomės laidoje „Verslo požiūris“.
Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas, sako, kad jei, kaip siūlo į rinkimus einantys politikai, bus padidintas PVM – Pietinių Lietuvos regionų gyventojai tiesiog važiuos į Lenkiją. Dabar šis srautas nėra toks didelis, kaip anksčiau, tačiau egzistuoja.
„Lenkija, kalbant apie srautą iš Lietuvos, išlaiko tą patį lygį, sumažėjo pora procentų. Tačiau reikia prisiminti, kad žiemą buvo kelių blokados ir šiandien nebėra pigesnio kuro. Žmonės perka ne tik maistą, bet ir atsirado nauja kryptis – lenkai pripažino lietuvišką elektroninį receptą, o vaistai kur kas pigesni nei pas mus. Mėsą perka tarp kitko“, – pokyčius aiškina P. Čepkauskas.
P. Dundulis sako, kad Lenkijos maisto produktų patrauklumas kiek sumenko kai jie maisto produktams įvedė 5 proc. PVM. Jei pas mus PVM bus padidintas ir kainų skirtumas padidės, mūsiškiai trauks į ten.
Kalbant apie kitas kaimynines šalis, latviai važiuoja pirkti pas mus, nes čia pigiau.
P. Čepkauskas pastebi, kad važiuojančius į Lenkiją skatina ar stabdo ne tik PVM, bet ir zloto kursas, kuris pikinio srauto metu buvo ypatingai palankus. Dabar jis pakitęs.
„Citadele“ banko privačių klientų atsiskaitymo kortelėmis duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį lietuviai mažiau išleido apsipirkinėdami Lenkijoje. Lenkijoje atliktų mokėjimų skaičius bei mokėjimų vertė sumažėjo maždaug penktadaliu. Kodėl lietuviai vis rečiau suka apsipirkti į Lenkijos prekybos centrus ir kaip tai vertina lenkai?
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad tai susiję su pakilusiais Lietuvos vartotojų lūkesčiais bei padidėjusia perkamąja galia.
„Gyventojams kyla noras leisti pinigus, ypač stambiems pirkiniams. Žmonės tai daro nebe Lenkijoje, o Lietuvoje. Taip pat įtakos turi ir zloto kurso sustiprėjimas. Iš vienos pusės mes turime gyventojų perkamosios galios atsigavimą, iš kitos – zloto stiprėjimą euro atžvilgiu, todėl abu aspektai sumažino gyventojų norą apsipirkinėti Lenkijoje“, – LRT pastebi Aleksandras Izgorodinas.