Buvo 2016 m. vasara, ir Rafalas Brzoska buvo atsidūręs tikroje aklavietėje. Tuomet 38 metų verslininkas jau buvo atidavęs beveik du dešimtmečius, kol universiteto bendrabučio kambaryje pradėtą „InPost“ verslą, per pašto dėžutes brukusį prekybos centrų nuolaidų kuponus, transformavo į 120 mln. dolerių per metus gaunančią komercinę pašto siuntų įmonę. Tačiau konkurencija su valstybine pašto tarnyba buvo nepakeliama. Jis turėjo 65 mln. dolerių skolų ir karštligiškai bandė surasti naujų investuotojų bei išvengti antstolių, rašo forbes.com.
„Vienas iš svarbesnių mano pokalbių su naujais investuotojais akcentų būdavo tas, kad „noriu apmokėti visas obligacijas, atsiskaityti su visais bankais ir visais žmonėmis, kurie buvo paskolinę mums pinigų“, – pasakojo R. Brzoska, kuriam dabar yra 43 metai. – Investuotojai klausdavo, kodėl, o aš jiems atsakydavau: „Noriu gyventi šioje šalyje, bet turiu tik vieną pavardę, vieną veidą“.
Šiuos investuotojus domindavo ne mirštantis R. Brzoskos pašto verslas, bet automatizuotų elektroninės prekybos spintelių – paštomatų – nišą, kurią jis pradėjo plėtoti 2010 m.
„Amazon“ ir kiti interneto prekybininkai pristato siuntinius atsiėmimui į šiuos šaldytuvų dydžio paštomatus, kurių įrengimas kainuoja maždaug 16,5 tūkst. eurų. Jie yra populiarūs, nes paštininkai Europoje retai palikinėja siuntinius be priežiūros prie įėjimo į namus. Tai efektyviai užkerta kelią vagystėms iš laiptinių ir prieangių (54 proc. amerikiečių pažymi susidūrę su siuntinių vagystėmis), bet jei pražiopsosi skambutį į duris, teks kulniuoti į paštą.
Gresiant bankrotui, R. Brzoska 2016 m. vasarą prieš derybas su savo gelbėtoja „Advent International“ nutraukė pašto paslaugas.
Bostone įsikūrusi privataus kapitalo grupė kitų metų balandį sutiko investuoti į „InPost“. 110 mln. dolerių vertės sandoris leido įmonei apmokėti savo skolas, o dar 125 mln. dolerių leido R. Brzoskai beveik dvigubai padidinti paštomatų tinklą iki 4 400 naujų paštomatų per metus.
Tai buvo sėkmingas ir įžvalgus sandoris. Lenkai gana vėlai atrado elektroninę prekybą, ir iki 2017 m. pardavimai internetu stabiliai augo po 20,4 proc. per metus. Tuomet prasidėjo pandemija, ir prekyba internetu vos per 12 mėnesių šoktelėjo 36 proc.
„InPost“ pajamos 2020 m. išaugo iki 677 mln. dolerių – 104 proc. Dabar R. Brzoskos paštomatai priima 36 proc. visų siuntinių, gabenamų Lenkijoje.
„Buvo daugybė priežasčių pasakyti „ne“ ir daug žmonių tikrai pasakė „ne“, – teigė JAV investicinės bendrovės KKR, kuri 2018 m. paskolino „InPost“ 145 mln. dolerių naujiems paštomatams įrengti, direktorius Paulas Atefi.
R. Brzoska šiuo metu Lenkijoje turi 11 734 paštomatus, 1 100 – Didžiojoje Britanijoje ir dar kelis šimtus Italijoje. „Kai pradėjome skaičiuoti automatas po automato, vaizdas buvo tikrai patrauklus. Kartais vienas paštomatas atsipirkdavo vos per pusantrų metų. Mes mylime šią įmonę“, – sakė jis.
Pelno rodikliai taip pat pavydėtini. R. Brzoska už vieno siuntinio pristatymą ima maždaug 1,6 euro, o jo išlaidas sudaro tik paštomatų priežiūra, darbas ir vietos paštomatams nuoma. 2020 m. „InPost“ gavo 97 mln. dolerių pelno.
„Mūsų automatinės siuntinių mašinos metai po metų padvigubina mūsų pajamas“, – teigė jis.
„Lenkijoje jie siekia padidinti pajamas neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) iki daugiau kaip 50 proc., – sakė „Jefferies International“ analitikas Davidas Kerstensas. – Jei palyginsime tai su kitų pašto operatorių EBITDA, pavyzdžiui, „Royal Mail“, pamatysime, kad tai tėra žemi, pavieniai skaičiai“.
Paštomatų atsiradimas „šlepečių atstumu“ nuo pirkėjų namų ir biurų transformavo šią verslo sritį, sakė Marekas Rozyckis, konsultavęs „Advent International“ dėl sandorio su „InPost“. – Jei pilant lietui tau reikės kilometrą kulniuoti iki artimiausio paštomato, tai nebus patrauklu. Tačiau Lenkijoje mano atveju artimiausias paštomatas yra vos už 350 metrų. Tai beveik prilygsta pristatymui į namus – tik dar patogiau“.