Tačiau paaiškėjo, kad ne viskas taip paprasta. Viena prekių grupė – žuvis ir žuvies produktai – gali būti sunkiai sustabdoma vien Lietuvos jėgomis.
Apie tai kalbėta laidoje „Verslo požiūris“.
„Pagrindiniai produktai, kuriuos vežėmės, buvo pašarai. Reikia paminėti rusišką žuvį, nes turime signalų, kad per Nyderlandų ir Norvegijos uostus ji atkeliauja iki mūsų. Kiti produktai vištiena, kiaušiniai. Apie tai kalbamės ir su EK“, – dėlioja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sako, kad viliasi, jog EK mums pritars ir šis sąrašas bus plečiamas.
Kalbant apie ES, tai ženklus importas. Žemės ūkio ministerija taip detaliau komentuoja šį netikėtumą:
„Yra žinoma, kad Rusija nepaisant tvarumo standartų ir vienašališkai nusistatinėja žvejybos galimybes tikslinei menkių, strimelių ar šprotų žvejybai Baltijos jūroje, kai tuo metu ES žvejai vykdo griežtas šių žuvų išsaugojimo priemones. Pavyzdžiui, Lietuvos laivai uždraudus Baltijos jūroje vykdyti tikslinę menkių žvejybą, 2023 m. iš viso sugavo tik 2 tonas neišvengiamos priegaudos menkės. Tuo tarpu Rusijos menkės sugavimai pernai siekė 798 tonas, o jų laivynas žvejojantis Baltijos jūroje plečiasi.
Iš Lietuvos ir kitų šalių žvejų gaunami signalai, kad Rusijos laivų Baltijos jūroje sugautos žuvys patenka į ES bendrąją rinką.
Manome, kad dabartinėje situacijoje tai visiškai nepriimtina ir dėl žuvininkystės produktų importo iš Rusijos į ES bendrąją rinką turėtų būti toliau kalbama už prekybą ir ribojamąsias priemones atsakinguose Europos Sąjungos Tarybos formatuose.“
Nuo birželio 3 d. įsigaliojus Lietuvos Vyriausybės patvirtintam draudžiamų žemės ūkio produktų bei pašarų importo iš Rusijos ir Baltarusijos sąrašui svarbu žinoti, kad šis draudimas netaikomas tranzitu vežamoms prekėms, taip pat prekėms, kurios yra skirtos tik asmeniniam vartojimui kelionės metu.
Siekiant užtikrinti, kad žmonės galėtų patogiai ir saugiai keliauti, turėdami su savimi reikalingus maisto produktus asmeniniam vartojimui, draudimas netaikomas fizinių asmenų kelionės metu būtiniems maisto produktams pradarytose pakuotėse. Išimtys taikomos mėsos ir pieno produktams, kaip nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
Draudžiamų importuoti produktų sąraše yra 24 produktų grupės: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos produktai, žuvis ir vėžiagyviai, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, medus, medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, daržovės, vaisiai ir riešutai, kava, arbata, prieskoniai, grūdai ir jų produktai, miltai, krakmolas, aliejai ir riebalai, vaškai, cukrus, kakava, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, actas, pašarai gyvuliams, maisto pramonės likučiai, taip pat tabakas ir perdirbti jų pakaitalai.
Lietuva remia Europos Sąjungos (ES) lygmeniu priimamas importą iš Rusijos ir Baltarusijos ribojančias priemones.
Nuo liepos 1 d. kai kuriems Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams ir pašarams bus taikomi didesni ES importo tarifai, taip bus užtikrinamas sklandus ir netrikdomas ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos veikimas. Lietuva ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl padidintų importo muitų sąrašo išplėtimo ir kitiems žemės ūkio produktams.
Kovo mėnesį Europos Komisija pasiūlė padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdų importui į ES. Sprendimas priimtas gegužę. Proceso metu Lietuva taip pat siūlė didinti tarifus daržovėms ir žuvies produktams.
Įstatymą, draudžiantį Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktų ir pašarų importą, balandžio 25 d. priėmė Seimas. Šia priemone siekiama riboti šių valstybių galimybes užsidirbti iš žemės ūkio produktų ir pašarų eksporto, mažinti galimas jų pajamas ir ekonomines galimybes finansuoti Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Ministerijos duomenimis, į Lietuvą 2024 m. vasario mėn. buvo įvežta 12,2 tūkst. t kukurūzų iš Rusijos. Didesnis įvežtas kiekis gali būti susijęs ir su tuo, jog suskubta apsirūpinti pašarais iki sugriežtinimų įvedimo, kurie didina produkcijos kaštus ir prisideda prie atgrasymo pirkti tokią produkciją.
Per 2024 m. sausio-vasario mėnesius kukurūzai į Lietuvą buvo įvežti iš:
o Lenkijos – 52,1 proc. viso importuoto kiekio;
o Rusijos – 33,0 proc. viso importuoto kiekio;
o Ukrainos – 12,9 proc. viso importuoto kiekio.
Per visus 2023 m. iš Rusijos įvežta 30,1 tūkst. t kukurūzų. Beveik visas kiekis įvežtas 2023 m. balandžio mėn. Atkreipiame dėmesį, kad kukurūzai yra naudojami pašarui, Lietuvoje nėra užauginama reikiamo kiekio, todėl importuojami.
Lietuvos Vyriausybės principinė pozicija yra siekti, kad rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio ir maisto produktų importas būtų maksimaliai apribotas, tačiau tam reikia ES lygio teisinių priemonių, kurios jau yra rengiamos. Norime pabrėžti, kad Lietuva, kaip valstybė, grūdų ir Rusijos neperka, tai daro privačios įmonės pagal egzistuojančius teisės aktus, nors mes visada pabrėžiame tokių prekybos ryšių moralinį aspektą.
Taip pat primename, jog pirmiausia, siekiant kontroliuoti į Lietuvą įvežamų rusiškų grūdų bei pašarų (ir jų produktų) kokybę, buvo nuspręsta sugriežtinti iš rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų ir pašarų importo kontrolę. 2024 m. kovo 24 d. pasirašytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo įsakymas vykdyti sugriežtintos kokybės kontrolę ir negyvūninio maisto siuntoms. Pabrėžtina, kad maistinių javų grūdų ir maistui skirtų jų galutinių produktų siuntos galutines importo procedūras bus galima atlikti tik gavus atitinkamus laboratorinių tyrimų atsakymus. Jei laboratorinių tyrimų normos viršys leistinas, tokios siuntos VMVT bus nukreiptos sunaikinti arba techniškai perdirbti. Įvedus papildomas griežtos kontrolės priemones grūdų importas ir Rusijos ir kitų riziką keliančių šalių stipriai sumažėjo. Įvedus nurodytus sugriežtinimus, kukurūzų iš Rusijos importo nebuvo fiksuota.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisija atsižvelgė į valstybių narių, tarp jų – ir Lietuvos - prašymą imtis veiksmų ES lygiu ir uždrausti grūdinių kultūrų iš rusijos ir baltarusijos importą į ES. Iš esmės remiame 2024 m. kovo 22 d. Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą padidinti muitų, kurie bus taikomi iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų gaminiams, bet kartu pateikėme siūlymą išplėsti žemės ūkio ir maisto produktų, kuriems būtų didinami importo muitai, sąrašą.
