Ekspertai pranešime spaudai nurodo, kad aktyviai konsolidacijai subrendusi ir Lietuva. Esminių reguliacinių kliūčių susijungimams nėra.
Laukia įdomūs metai
„Per ateinančius 10 metų matysime daugiau susijungimų nacionaliniame lygmenyje. Jau pakankamai didelės Baltijos šalių medicinos įmonės domins ir didžiausius Europos medicinos paslaugų teikėjus, todėl turėsime galimybę stebėti įdomius sandorius į rinką ateinant užsienio investuotojams“, – sako Natalja Titova, susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovės „Oaklins Baltics“ asocijuota partnerė.
Anot ekspertės, nacionaliniame lygyje, visų pirma Vokietijoje ir Prancūzijoje, jau 10-15 metų formuojasi medicinos paslaugų tinklai, kurie intensyviai supirkinėja savo konkurentus – mažesnius tinklus, mažesnes kelių gydytojų klinikas. Panašūs procesai vyksta Skandinavijoje, itin karšta rinka yra Lenkijoje. „Tačiau nepaisant to, kad Europos rinkoje vyksta intensyvi konsolidacija, jos koncentracija vis dar labai maža, o potencialas – milžiniškas. Panašias tendencijas stebime ir Lietuvoje“, – sako N. Titova.
Didžiausias Lietuvos privačios medicinos paslaugų rinkos dalyvis – „InMedica grupė“ – jau dabar užima pakankamai matomą vietą šalies medicinos paslaugų rinkoje . Ekspertės vertinimu grupės rinkos dalis siekia apie 4 procentus, įskaičiuojant ir valstybinių įstaigų teikiamas medicinos paslaugas. Būtent ši įmonė pernai užbaigė didžiausią susijungimą Baltijos šalių medicinos paslaugų rinkoje – su „MediCA Grupe“
Anot advokatų bendrijos COBALT partnerio, Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės vadovo dr. Juozo Rimo, Lietuvoje teisinių kliūčių susijungimams medicinos paslaugų rinkoje kol kas nėra.
„Medicinos paslaugų rinkoje Konkurencijos tarybos pritarimo konsolidacijai klausimas šiuo metu netrukdo – nėra sandorių, kuriems būtų neleista įvykti. Dažnu atveju norint įsigyti mažesnes šeimos klinikas tarybos pritarimas net nereikalingas, o vykdant didesnius susijungimus įvertinama, kad rinkos koncentracija yra tokia maža, jog sandoriams leidžiama vykti toliau“, – sako advokatas.
„Oaklins“ asocijuota partnerė prognozuoja, kad klinikų jungimosi procesas vyks ir ateinančius dešimt metų. Tik sandoriai bus vis stambesni, konsolidacija pereis iš nacionalinio lygio į tarptautinį.
Traukia užsienio investuotojų dėmesį
Toje Europos dalyje, kuri prieš kelis dešimtmečius buvo ryčiau nuo geležinės uždangos, pastebima intensyvi pacientų migracija iš valstybinių gydymo įstaigų į privačias. Tai sukuria papildomą šios rinkos augimo impulsą ir didina investuotojų dėmesį, rinkos aktyvumą, susijungimų skaičių.
„Istorinis kontekstas – Sovietų sąjungos palikimas, kuomet visa medicina buvo sutelkta valstybės rankose – lėmė, kad iki šiol tik maža medicinos paslaugų dalis Lietuvoje teikiama privačiai. Pirminės sveikatos priežiūros rinkoje privačių paslaugų dalis dar nėra didelė, o antrinės paslaugos beveik išimtinai valstybės rankose“, – paaiškina J. Rimas.
Pirmieji užsienio kapitalo dėmesio ženklai Lietuvoje – Centrinės ir Vidurio Europos privataus kapitalo fondo „Innova Capital“ investicija į didžiausią Lietuvoje odontologijos klinikų tinklą DPC., Latvijos stambios verslo grupės Repharm dalyvavimas Inmedicos grupės kapitale. Anot N. Titovos, galima pagrįstai tikėtis, kad 2025 m., kai dabartiniai „InMedica“ savininkai bendrovę pasiūlys rinkai, ši taip pat patrauks didelių strateginių rinkos dalyvių dėmesį, visų pirma skandinavų ir СEE regiono lyderių
„Apskritai privačių klinikų tinklus, kurie galėtų sudominti rimtus užsienio pirkėjus, Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Strateginis investuotojas, priimdamas sprendimą dėl plėtros naujoje užsienio rinkoje , paprastai siekia įsigyti stambesnę įmonę, turinčią veikiantį verslo modelį, pastebimą rinkos dalį bei stiprią vadovų komandą. Kol kas mūsų rinkoje tokių įsigijimo galimybių nėra labai daug. “, – aiškina N. Titova.
Siekia technologinio pranašumo
Susijungimai vykdomi ne tik tradicinių medicinos paslaugų, bet ir medicinos technologijų rinkoje. Europoje yra du itin aktyvūs skaitmeninių medicinos paslaugų teikėjai – „Doctolib“ ir „Docplanner“, siūlantys elektroninės registracijos, prieigos prie specialistų ir tyrimų, gydytojų telekonsultacijų sprendimus, Šios įmonės ganėtinai intensyviai supirkinėja konkurentus, per įsigijimus formuoja didesnę rinkos dalį.
„Pirmaujantys tradicinės medicinos tinklai taip pat įsigyja technologinius startuolius, nes aiškiai mato, kad ilgainiui medicinos paslaugos bent iš dalies bus skaitmenizuotos. Pacientų apklausos rodo, kad 60-70 proc. jų sutiktų gauti internetines konsultacijas ir net teiktų joms pirmenybę. Tai reiškia, kad netrukus didelė komunikacijos tarp klinikos ir paciento dalis vyks interneto platformose ir tradiciniams paslaugų teikėjams reikės persiorientuoti“, – prognozuoja N.Titova.
Naujovės traukia ir pacientus, ir investuotojus
Dr. J. Rimas nurodo, kad pastaruoju metu formuojasi ir naujas, technologinės pažangos diktuojamas požiūris į medicinos paslaugų teikimą.
„Tradiciškai medicinos paslaugos koncentruodavosi apie kliniką ir gydytoją. Pacientui reikėdavo pačiam aktyviai dirbti norint gauti visapusišką medicinos paslaugą. Šiandien daugiau dėmesio skiriama paciento poreikiams. Ieškoma būtent jam patogiausio būdo gauti paslaugą. Be to, apjungiant mediciną ir technologijas dažnai siekiama pašalinti tarpininką ar net gydytoją iš medicinos paslaugos teikimo grandinės“, – sako COBALT Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės vadovas.
Jo teigimu, diagnostikos etape gydytojo betarpiškas dalyvavimas ne visuomet būtinas – tą užduotį, prižiūrint gydytojui, šiandien neretai gali atlikti ir dirbtinis intelektas.
Kaip pavyzdį ekspertas pateikia lietuvišką startuolį „Oxipit“, kuriantį radiologinių tyrimų vertinimo sistemą, kurios veikimas pagrįstas dirbtiniu intelektu.
„Sistema, remdamasi ankstesnių tyrimų pavyzdžiais, atlieka didžiąją dalį darbo, o gydytojas gali juos patikrinti kad ir nuotoliniu būdu. Taip smarkiai išauga darbo efektyvumas“, – paaiškina J. Rimas.
Tokios technologijos traukia investuotojų dėmesį – „Oxipit“ pritraukė investicijas ir iš lietuviško „Practica Capital“ fondo, ir iš Taivano „Taiwania Capital“.
„Šioje srityje investicijų daugės – fondai, kurie neinvestuoja į tradicines sveikatos paslaugas, į sveikatos technologijas investuoja dėl milžiniškų augimo ir geografinės plėtros galimybių“, – prognozuoja advokatas.