Apie tai kalbėta laidoje „Verslo požiūris“.
„Šiuo metu vidutinė mūsų perkamo pieno, turiu omeny tikrą, ne bazinį, kaina 50 euro centų už kilogramą. Su PVM, kurį turime sumokėti 60. Tai kaina pieninės kieme. Nuo metų pradžios žaliavinis pienas pabrango 20 proc.“, – sako Dainus Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas, tačiau pabrėžia, kad prieš pusantrų metų jo kaina buvo kritusi iki „neprotingos“. Dabar ji atsistato.
Tiesiog po pertraukos atsiranda perteklius. Todėl kaina kinta. Ūkininkams šie svyravimai yra blogi, nes negalima prognozuoti savo veiklos.
„Kalbant apie pieno produktus, pagrindinė buvo sviesto problema ir kainų šuolis. Dabar ji grįžta, bet ne Lietuvoje. Produktų kaina nuo metų pradžios didėjo 20 proc. Tačiau lenkai pieną pas save superka 10 proc. brangiau ir gamina pigesnį produktą“, – dėlioja Petras Čepkauskas, vienas iš „Pricer.lt“ vadovų.
D. Dundulis, klausydamasis šių argumentų šypsosi ir sako, kad jei Lenkijoje pienas būtų pora centų brangesnis nei Lietuvoje, jis iš karto būtų išvežtas į ten. Jei skirtumas pasiektų 10 centų už litrą, Lietuvoje neliktų nė vieno litro pieno. Būna, kad sunkvežimis, dėl kurio sutarta, išvažiuoja iš ūkininko, bet neatvažiuoja iki perdirbėjo, o pasuka į Lenkiją, nes pakeliui paaiškėja, kad ten kaina 2-3 ct/kg didesnė.
„Kalbant apie sviestą, tai tokių sviesto kainų, kokios buvo biržoje, mūsų pirkėjai niekada nematė. Rinka labai inertiška“, – dėsto D. Dundulis.
P. Čepkauskas atkerta, kad tai manipuliacijos. Pirkėjas perka brangiau, nes pas mus „akcijinė rinka“, o akcijos tiesiog neberengiamos ir produktai parduodami reguliaria kaina.
Visus neramina labai artima ateitis, ar pavyks ES susitarti su Kinija, ar visgi prasidės muitų karas, kilęs dėl muitų pigiems kiniškiems elektromobiliams, kurie žudo Europos automobilių pramonę.
„ES su kinais pešasi dėl elektromobilių, o pagrindinis mėsos eksportuotojas į Kiniją Vokietija. Jei prasidės abipusiai draudimai, atsiras didžiulis kiaulienos perteklius“, – apie pokyčius kalba P. Čepkauskas ir sako, kad panašiai nutiko kai dėl Afrikinio kiaulių maro buvo sustabdytas. Tada kiauliena ženkliai pigo.
D. Dundulis pritaria, kad bus perteklius. Per praeitą stabdymą kiaulienos gyvas svoris buvo apie 1,3 euro už kilogramą be PVM.
Šie pasvyravimai atsiliepia ūkininkams. Kiaulių augintojų pelningumas pernai ir šiemet bus geras, tačiau jei kainos kris dėl muitų karo, kiti metai jiems gali būti sunkūs.
Kaip rašė ELTA, Europos Sąjungos (ES) šalys atvėrė kelią papildomiems iki 35,3 proc. muitams baterijomis maitinamiems iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams.
Europos Komisija apie papildomus tarifus paskelbė po tyrimo, atskleidusio, kad Pekinas subsidijuoja vietos elektromobilių gamintojus ir taip iškreipia rinką ES. Dabar Europos Komisija turi nuspręsti, ar lapkričio pradžioje importo muitai įsigalios.
Planai, sukėlę sumaištį ES sostinėse ir tarp automobilių gamintojų, dar gali būti atmesti, jei Briuselis prie derybų stalo susitars su Kinija. Vokietija, balsavusi prieš šią priemonę, dar kartą paragino tęsti derybas su Pekinu, nes baiminasi atsakomųjų veiksmų, galinčių pakenkti didelei šalies automobilių pramonei.
Berlynas perspėjo Europos Sąjungą nepradėti „prekybos karo“ su Pekinu. „Ursulos von der Leyen vadovaujama komisija neturėtų sukelti prekybos karo, nepaisant pritarimo“ tarifams, socialiniame tinkle X pareiškė finansų ministras Christianas Lindneris.
Pekinas teigia griežtai prieštaraujantis ES muitams kiniškiems elektromobiliams.
Kinija pareiškė nepritarianti
Pekinas pareiškė, kad griežtai prieštarauja Europos Sąjungos (ES) planams pritaikyti papildomus muitus kiniškiems elektromobiliams.
Nepaisydamos Vokietijos perspėjimų dėl galimo prekybos karo su Pekinu, ES šalys balsavo už tai, kad kiniškiems elektromobiliams būtų pritaikyti iki 45 proc. muitai. Europos Komisija (EK), kuri birželio mėnesį jau buvo preliminariai patvirtinusi šią priemonę, kai prieš tai tyrimo metu buvo nustatyta, kad Pekino valstybės pagalba automobilių gamintojams yra nesąžininga, dabar turi visišką laisvę įvesti didelius muitus penkerių metų laikotarpiui nuo spalio pabaigos.
Reaguodama į šį žingsnį, Kinijos prekybos ministerija pareiškė, kad „šiuo atveju griežtai prieštarauja nesąžiningai, reikalavimų neatitinkančiai ir nepagrįstai protekcionistinei ES praktikai“. Ministerija paragino ES šalis „grįžti į teisingą kelią“ ir prekybos srityje kylančias trintis spręsti dialogu. Ji kartu pažadėjo „saugoti Kinijos bendrovių interesus“.
Kinijos autopramonės milžinė „Geely“, kuri yra viena didžiausių elektromobilių pardavėjų šalyje, išreiškė „didelį nusivylimą“ naująja priemone. „Šis sprendimas nėra konstruktyvus ir gali trukdyti ES ir Kinijos ekonominiams ir prekybiniams santykiams, o galiausiai gali būti pakenkta Europos įmonėms ir vartotojų interesams“, – nurodė bendrovė.
Nors muitai nesulaukė daugumos ES šalių palaikymo, nepakako prieštaraujančiųjų, kad jie būtų užblokuoti. Tam būtų reikėję mažiausiai 15 šalių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų. EK, kuri yra atsakinga už bloko prekybos politiką, pareiškė, kad „gavo reikiamą paramą muitams priimti“.
