Lietuvos verslo konfederacija sveikina ir palaiko Gynybos fondo koncepciją, bet nemato joje svarbiausio krašto gynybos finansavimo aspekto – visuotinumo. Pasirinktas atskirų verslo sektorių apmokestinimo kelias ne tik priešina politinę ir verslo bendruomenę susitarimo prašančiais laikais, bet ir kenkia Lietuvos investiciniam klimatui, rašoma pranešime spaudai.
To pavyzdys yra bankų solidarumo mokesčio pratęsimas. Šis sprendimas griauna valstybės duotą pažadą ir verslo pasitikėjimą. Nenuspėjama politinė aplinka tampa neigiamu veiksniu visiems Lietuvoje veikiantiems sektoriams, ir investuotojai, vertindami kur nukreipti savo lėšas, į tai ateityje neišvengiamai atsižvelgs.
„Verslo požiūris į šį mokestį buvo ir yra kritiškas, nes tai paliečia tiek verslą, tiek ir vartotojus. Buvo kalbama, kad tai bus laikinas mokestis. Mūsų požiūriu, laikino mokesčio pratęsimas yra pažadų nesilaikymas. Tai yra bloga žinutė investuotojams, kad Lietuva esanti tokioje sudėtingoje situacijoje nesilaiko teisėkūrinių pažadų. O skandinavai yra vieni didžiausių investuotojų Lietuvoje“, – teigė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
„Pratęsiant bankų solidarumo mokestį šansai prisišaukti naujų bankų į Lietuvą yra maži arba jų visai nėra. Bankai Lietuvoje tapo atpirkimo ožiais, nors būtent jie yra ypač svarbūs modernios ekonomikos sudedamoji dalis“, – pabrėžė A. Romanovskis.
Dėl bankų sektoriaus mokamo 20 proc. pelno mokesčio tarifo ir bankų solidarumo mokesčio valstybė uždirbo apie 500 milijonų eurų. Jei būtų įvestas papildomas 1 proc. punkto pelno mokesčio tarifas ir solidarumo mokesčio pratęsimas, – šio sektoriaus diskriminacija mokestine prasme dar labiau sustiprėtų. Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, tokia aplinka vargu ar bus patraukli investuotojams.