Šiuo metu esame sunkiau prognozuojamame ekonomikos laikotarpyje – verslui iššūkius kelia auganti infliacija, pabrangusi elektra ir šildymas.
Infliacija į rinką įneša tam tikros suirutės, kelia papildomą riziką verslui, kuomet tenka prisiimti įsipareigojimus ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, susitarti pagaminti tam tikrą prekę už tam tikrą kainą yra labai sudėtinga, kai galimas išlaidas prognozuoti yra sudėtingiau. Prie to prisideda ir tokie netikėti iššūkiai kaip sparčiai išaugusi elektros ir kitų komunalinių mokesčių kaina.
Skaidrus veikimas suteikia konkurencinį pranašumą
Nors tai nereiškia, kad verslininkų laukia sunkmetis, esant tokioms ekonominėms aplinkybėms smulkieji verslai turėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus. Pirmiausia – po pandemijos išaugusį valstybės vaidmenį.
Prieš 15 metų ir anksčiau valstybės ir verslo santykis buvo gerokai labiau vienpusiškas nei šiandien. Verslininkams atrodydavo, kad mokesčiai yra našta, o juos mokėti – mažai prasmės, nes negaunama jokia grąža. Tačiau pandemija parodė, kad valstybės vaidmuo verslo akyse keičiasi – ji ne tik renka mokesčius ir teikia viešąsias paslaugas, bet ir gelbėja verslą sunkmečiu, skatina ekonomikos atsigavimą. Tad jei anksčiau ne vienam atrodydavo, kad mokesčių mokėjimas yra savotiškas botagas, dabar vis akivaizdesnis ir už tai gaunamas meduolis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pretendavimas į valstybės paramą verslui šiandien yra didžiulis konkurencinis pranašumas. Taigi, šiame kontekste aktualūs du klausimai: ar įmonė gali gauti paramą ir kiek paramos ji gali gauti.
Pandemijos metu ypač išryškėjo verslo skaidrumo svarba. Įmonės, kurios neteikė savo duomenų į registrų centrą, nors turėjo tai daryti pagal įstatymą, lengvatinių paskolų ar kitų pagalbos priemonių negalėjo gauti.
Valstybės paramą užsitikrinti gali tik pagal valstybės taisykles „žaidžiančios“ ir skaidriai veikiančios įmonės: jos turi neturėti skolų (čia labai svarbu atskirti skolas nuo paskolų, nes skola tai yra vėluojama grąžinti paskola arba vėluojama apmokėti sąskaita), nepatiria finansinių sunkumų ir nepatenka į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus. Šie kriterijai Europiniu lygmeniu yra labai aiškiai apibrėžti ir didelių interpretacijų juos vertinant nekyla.
Be to, dalis paramos buvo tiesiogiai susijusi su darbo užmokesčio fondu. Pavyzdžiui, jei įmonė veikė neskaidriai ir oficialiai darbuotojai joje uždirbo minimumą, nors de facto – gerokai daugiau, bendrovės gaunamos paramos dydis buvo labai mažas.
Žinoma, mokesčių ir skaidrios algos nemokėjimas yra susijęs ir su etiniais bei teisiniais klausimais, nes tai yra nusikalstama veika, einanti prieš visuomenės interesus. Ir šie interesai ne tik ginami, bet dabar ir aktyviai skatinami.
Ateityje valstybės vaidmuo turėtų augti
Valstybės pagalbos priemonių arsenalas šiuo metu yra itin didelis – pradedant lengvatinėmis paskolomis ir baigiant subsidijomis. Ateityje šių finansinių instrumentų spektras smulkiajam verslui tik augs.
Skaidriai veikiančios įmonės dabar gali lengviau gauti paskolas, joms yra taikomi įvairūs garantiniai instrumentai. Taip pat kreditą galima gauti pigiau – tai užtikrina tokios priemonės kaip „Alternatyva“, kuomet valstybė verslui kompensuoja dalį už paskolą sumokėtų palūkanų.
Galiausiai valstybė dalija ir subsidijas, pavyzdžiui, investuojant į energinį efektyvumą, plečiantis į užsienio rinkas, atnaujinant įrangą bei dar daugiau. Atsiranda naujų priemonių, skatinančių įmonių tvarią veiklą. Šios visos priemonės, tai tik dalis meduolio, kurį, prireikus, įmonės turėtų būti pasirengusios pasiimti. Neabejoju, kad ateityje jų svarba, ypač smulkiajam verslui, didės.
Spręsti reikia ne pasekmes, o priežastis
Daugelis verslininkų vis dar galvoja, kad atėjus sunkmečiui, juos išgelbės paskola. Tačiau svarbu įsivertinti, kur slypi tikroji problema. Jei lėšų pritrūko laikinai dėl ekonomiką užgriuvusių sunkumų ar sutrikusių atsiskaitymų iš pirkėjų, tuomet, imti paskolą – racionalus sprendimas. Visgi, jei įmonė gamina tai, kas nebepaklausu arba turi iššūkių su savo veiklos rentabilumu, paskola problemos neišspręs. Šiuo atveju paskola spręs tik pasekmes, o ne problemos priežastis. Kitaip tariant, vietoje to, kad būtų bandoma gesinti gaisrą, bus tik atvertas langas ir pravėdinti dūmai.
Paskola yra tik finansinis svertas, leidžiantis įmonei daryti daugiau. Labai rekomenduoju į bet kokią paskolą žiūrėti kaip į pinigų nuomą. Labai retai kas neatsakingai elgiasi su išsinuomotu automobiliu ar kitu daiktu ir dažniausiai siekia labai prasmingai jį panaudoti turimu nuomos laikotarpiu. Taip vertėtų žiūrėti ir į verslo paskolą. Į kredituotojus siūlyčiau kreiptis jau turint problemos sprendimus ir planą, kaip „išsinuomoti pinigai“ padės šioje situacijoje.