Nesant sistemų suderinamumo ar reikalingų sąsajų darbai neretai sulėtėja ir vėl tenka imtis popierinių dokumentų, rašoma pranešime spaudai. Viena jautriausių ir dažniausiai su tokiomis problemomis susiduriančių sričių – krovinių pervežimas. Ši sritis daug klausimų kelia ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijo regione: savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, o apie Estijos įdirbį kalba šios šalies Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerijos atstovė Eva Killar.
Siekiant atsisakyti popierinių dokumentų Lietuvoje kasmet didėja valstybės valdomų informacinių sistemų ir registrų skaičius: 2020 m. jų buvo 374, 2021 m. – 396, o 2022 m. – 406. Jų kūrimas, palaikymas ir duomenų teikimas reikalauja reikšmingų finansinių, laiko ir žmogiškųjų išteklių, o privačiame sektoriuje skaitmenizacijos mastai dar įspūdingesni. Vis dėlto, kai kurios sistemos tarpusavyje nedera, duomenys neperduodami sklandžiai vien tarp Lietuvos viešojo ir privataus sektorių, o kai imama kalbėti apie tarpvalstybinius santykius, iškyla dar didesnių problemų. Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Europos valstybės.
Estijos Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerijos atstovė Eva Killar teigia, kad jos šalyje daugelis paslaugų jau yra prieinamos skaitmenine forma.
„Deja, turiu pripažinti, kad logistikos, o tiksliau kelių transporto sektorius, dar šiek tiek atsilieka, – sako ji. – Pastaraisiais metais gana sėkmingai išbandėme elektroninių važtaraščių paslaugas, tačiau reikia laiko, kol įmonės ir galutiniai vartotojai pamatys tikrąją jų naudą“. E. Killar nuomone, viena iš kelių transporto sektoriaus atsilikimo skaitmenizacijos atžvilgiu priežasčių yra ta, kad nėra visiškai išplėtotos vyriausybinės reguliavimo sistemos, taip pat sunku dalytis informacija tarp įmonių dėl skirtingų standartų ir naudojamų sistemų, todėl galiausiai daugelis įmonių vis tiek pasirenka naudoti popierinius dokumentus, kas dar labiau apsunkina procesus.
„Lietuvos logistikos įmonės yra skirtinguose paslaugų skaitmenizavimo etapuose, tai priklauso tiek nuo jų dydžio, tiek nuo finansinių pajėgumų. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms yra sudėtingiau, todėl Susisiekimo ministerija ieškodama sprendimų kartu su Baltijos jūros regiono partneriais inicijuoja projektą, kuriuo bus siekiama įvertinti tiek esamą logistikos įmonių skaitmeninimo lygį, tiek sukurti metodologiją ir mokymus spartesniam sektoriaus skaitmenizavimui“ – teigia A. Vaiciukevičiūtė.
Pasak Lietuvos susisiekimo viceministrės A. Vaiciukevičiūtės, būtina suprasti, kad skaitmenizavimas yra reikšmingas ne tik didinant transporto tvarumą, efektyvumą ir saugumą, bet ir sudaro sąlygas naujoms verslo galimybėms.
Lietuva siekia skaitmeninių sprendimų proveržio
Šiuo metu Estijos ir Suomijos komandos kartu su Lietuvos startuoliais ruošiasi sutelkti jėgas ir atrasti inovatyvių sprendimų tarptautiniame hakatone „DigiLogistics Hack“. Šis pirmąkart Lietuvoje „Transporto inovacijų asociacijos“ organizuojamas programavimo produktų ir skaitmenizacijos idėjų generavimo maratonas vyks kovo 24–26 dienomis Vilniuje. „DigiLogistics Hack“ – tai viena iš bendradarbiavimo iniciatyvų, kuriomis ruošiamasi Europos elektroninės krovinių informacijos reglamento (ang. European Electronic Freight Information Regulation, eFTI) įgyvendinimui.
eFTI tikslas – sukurti teisinį reguliavimą ir standartus krovinių vežimo elektroniniam informacijos apsikeitimui ES teritorijoje. Įgyvendinant reglamentą turės būti sukurti technologiniai sprendimai dokumentų elektroniniam apsikeitimui tarp viešo ir privataus sektoriaus. 2025 metais eFTI reglamentas pradės galioti valstybiniame sektoriuje ir šalys narės privalės priimti krovinių vežimo dokumentus iš rinkos dalyvių elektroniniu formatu. Taip būtų siekiama įveikti net keletą iššūkių: sutrumpinti krovinių pristatymo laiką, sienų kirtimo procedūras padaryti sklandesnes, mažinti įtaką klimato kaitai, atsisakyti popierinių dokumentų. Skaičiuojama, kad visiškai įgyvendinus šį reglamentą, administracinės išlaidos operatoriams sumažėtų iki 27 mlrd. Eur, o operatorių darbo valandų dokumentų valdymui per metus būtų sutaupoma maždaug už 75–102 mln. Eur.
„Spartinti duomenų elektroninio apsikeitimo supaprastinimą šalies viduje būtina jau dabar, paskiriant vieną instituciją atsakinga už eFTI įgyvendinimą, kurti bendras duomenų sąsajas, kad krovinio informacija būtų teikiama nereikalaujant popierinių dokumentų iš krovinio vežėjų ir kitų logistikos dalyvių, - teigia „Transporto inovacijų asociacijos“ vadovė Asta Kazlauskienė.
Pasak jos, norint sėkmingai įveikti šiuos iššūkius reikia tiek valstybės institucijų tarpusavio koordinavimo, tiek aktyvaus bendradarbiavimo su transporto, logistikos įmonėmis bei jas vienijančiomis asociacijomis .
Keturi iššūkiai tarptautinėms startuolių pajėgoms
„Transporto inovacijų asociacijos“ hakatone išsikelti 4 pagrindiniai iššūkiai, kuriuos turės įveikti renginio dalyviai. Tai – metaduomenų naudojimo transporto ir logistikos procesams būdai, intermodalinio (kai dalyvauja ne viena transporto rūšis) krovinių vežimo ir logistikos galimybės, sienų kirtimo (su muitinėmis susijusių procesų) skaitmenizacija ir spartinimas bei visus iššūkius apjungiančios – anglies dioksido mažinimo metodų paieškos.
Visa tai startuolių komandoms įveikti padės beveik dvidešimt mentorių – savo sričių profesionalų, tarp kurių inovacijų ir tvarių sprendimų profesionalai iš privataus ir viešojo sektorių, iš Lietuvos, Estijos, Suomijos ir tokių organizacijų kaip Jungtinių Tautų Ekonomikos Komisija Europai.
„Hakatonai yra labai geras būdas kaupti naujas idėjas, taip pat skleisti skaitmeninimo idėją didesnei auditorijai, – sako E. Killar. – Tai puiki platforma, skatinanti mąstyti nestandartiškai. Labai svarbus hakatono aspektas yra bendradarbiavimas tarp mentorių, pramonės kontaktų ir įvairių įgūdžių turinčių profesionalų, kurie gali suteikti naudingų įžvalgų tiek renginio metu, tiek po jo. Bendradarbiavimo atmosfera skatina naujas idėjas, kurias būtų galima pritaikyti praktiškai.“
Lietuvos susisiekimo viceministrės A. Vaiciukevičiūtės nuomone, technologinių ir kūrybinių sprendimų kūrimas ir taikymas skatina inovacijas ir prisideda prie ekonomikos augimo, o hakatonų sukuriama erdvė, kurioje gali susipažinti ir bendrauti įvairių sričių specialistai, pradedantieji ir patyrę kūrėjai, institucijų ir įmonių atstovai, skatina transporto bendruomenės plėtrą. „Palaikome šias iniciatyvas, vertiname mūsų darbuotojų įtrauktį ir šaunu, kad Lietuvoje susisiekimo sektoriaus hakatonų sparčiai daugėja“, – sako ji.