Ilgus metus buvo įprasta, kad žmonės darbus keičia ieškodami didesnio atlyginimo, geresnių pridėtinių verčių ar daugiau žadančių karjeros galimybių, tačiau pandemijos metu pradėjo populiarėti nauja tendencija. Žmonės palieka jiems prasmės nesuteikiančius darbus ir ieško vietos ten, kur matomas teigiamas pokytis pasauliui ir visuomenei.
Žurnalas „Forbes“ pastebi, kad esame pagauti naujos bangos: be įprastinių priežasčių keisti darbą vis daugiau žmonių persvarsto savo karjerą ir bendros įtakos žemei ir žmonijai prizmę.
Naujausia „Indeed“ atlikta apklausa, kurioje savo nuomonę išsakė savanoriškai iš darbo išėję darbuotojai, parodė, kad net 92 proc. žmonių pandemija privertė susimąstyti, kad gyvenimas per trumpas likti darbuose, kuriuose jie nejautė užsidegimo.
Užsienio žiniasklaida jau naudoja terminą „Didysis atsistatydinimas“, apibendrindama situaciją, kai paskutiniu metu JAV masiškai darbus paliko amerikiečiai.
Šiai bangai būtų galima priskirti ir Didžiojoje Britanijoje jau ne vienerius metus dirbančią R. Gurrieri, kuri po ilgo laiko sėkmingame investiciniame banke „Credit Suisse“ susirado labiau ją įprasminantį darbą įmonėje, teikiančioje finansavimą fintech (finansinių technologijų) bendrovėms besivystančiose rinkose. Londono Sičio lietuvių klubui priklausanti lietuvė ir dabar mielai padeda į ją besikreipiantiems tautiečiams susigaudyti sudėtingame finansų verslo pasaulyje ar pataria, kaip rinktis karjeros kelią.
Karti analitiko duona
Savo karjerą lietuvė pradėjo gimtinėje. Pirmoji darbo patirtis buvo praktika kompanijoje „Ernst & Young“ Audito departamente.
„Tuo metu buvau ketvirto kurso studentė ISM ir jau metus darbavausi EY. Tačiau 2009 m. atėjo krizė ir pagalvojau, kad nėra geresnio laiko investuoti toliau į mokslą. Įstojau į prestižinį Bocconi universitetą Italijoje, kur baigiau Finansų magistro studijas, – prisiminė pašnekovė. – Nebuvo lengva, ypač galvojant kaip finansuoti studijas, nes visiems buvo krizės metai. Kiek galėjo, padėjo tėvai, bet pati labai aktyviai ieškojau įvairių programų, gavau Italijos ambasados paramą ir laimėjau Bocconi moterų apdovanojimą, o vėliau užsidirbau per praktiką. Pradėjau analitikės darbą Londone su £1,000 skola banke, kurią greitai grąžinau. Visus, kam aktualu, norėčiau paskatinti niekada nenuleisti rankų“.
Universitete Italijoje studentai buvo itin skatinami važiuoti dirbti į tarptautines kompanijas finansų centre Londone, nors pati Rugilė būtų mieliau likusi Italijoje.
„Su grupiokais bandėme siųsti savo gyvenimo aprašymus į visus investicinius bankus, apie kuriuos gyvendama Lietuvoje nieko nežinojau. Pradėjau domėtis investicine bankininkyste, o vieną vasarą atlikau praktiką Londone įsikūrusiame „Credit Suisse“, Investicinės bankininkystės skyriuje. Teko dirbti komandose patarinėjant klientams apie įvairias finansines transakcijas ir taip pat dirbti su išvestiniais investavimo instrumentais“, – apie savo patirtį tarptautiniame banke pasakojo lietuvė.
Kaip įprasta tokiose institucijose, išgyvenus įvairius praktikanto laukiančius išbandymus ir testus, po praktikos lietuvei buvo pasiūlyta analitiko pozicija kompanijoje.
„Gyvenimas investicinės bankininkystės darbe nėra lengvas, – prisipažino pašnekovė. – Žinoma, patirties gauni labai daug, dirbi su talentingais žmonėmis, bet toks darbas atsiliepia ir asmeniniam gyvenimui, ir sveikatai: didžiulė įtampa, kasdien tekdavo dirbti iki vidurnakčio ir ilgiau, prie kompiuterio praleisti ne vieną savaitgalį ar atostogas, buvo labai dideli darbo krūviai.
Pasak jos, įtampos prideda dar ir tai, kad šiame sektoriuje klientai labai agresyvūs, o konkurentai labai aktyvūs: „Tai jei analizės nepadarysi pats, padarys kiti. Taip ir užsisuka visa sistema. Viskas, kas sunkiausia, nugula piramidės apačioje, o didžiausias krūvis ir tenka analitikams. Aišku, kai kyli karjeros laiptais gyvenimas pasidaro šiek tiek saldesnis, bet irgi vis vien toli nuo idealaus“.
Po poros metų tokio darbo moteris nusprendė, kad jai analitikės darbas ne pakeliui ir ji susidomėjo atsiradusia nauja darbo pozicija kitame skyriuje. Taip R. Gurrieri perėjo dirbti į korporatyvinės bankininkystės sritį, kurioje rūpinosi didelių klientų paskolų portfeliu.
„Čia kelerius metus dirbau, kol pasiekiau viceprezidentės poziciją. Nors tempas buvo lėtesnis, bet darbo ir atsakomybės labai daug. Ši patirtis man padėjo susipažinti su bankininkystės kredito puse – įsipareigojimais, o ne turtu. Kadangi esu pati konservatyvi rizikai, pozicija man labai tiko, užsilikau joje ilgiau. Vėliau pasikeitė šeimos situacija, atsirado vaikai“, – savo istoriją toliau tęsia lietuvė.
Iš didžiulio banko – į socialinį pokytį žadančią įmonę
Po antrų motinystės atostogų ji pradėjo galvoti – o kas toliau karjeros pasaulyje? Jei moteris norėjo naujų iššūkių, ji turėjo arba keisti įmonėje skyrių, arba eiti dirbti į kitą bendrovę.
„Personalo paieškos specialistai mane pakvietė sudalyvauti darbo pokalbyje visai kitokio spektro įmonėje. Nors bendrovėje „lendable.io" finansinis paketas buvo mažesnis, bet tai, kad galiu dirbti darbą, kuris neša socialinį pokyti, man pasirodė itin patrauklu, todėl ir priėmiau sprendimą keisti darbą“, – prisipažino lietuvė.
Jau daugiau nei keturi mėnesiai, kai Rugilė paliko milžiniško investicinio banko biurą ir keliauja dirbti į daug mažesnę kompaniją, kuri dalija paskolas fintech įmonėms, darančioms pokytį besivystančiose rinkose.
„Tai, ką mes darome, tikrai padeda žmonėms išgyventi, o kartais gal ir gyvybę išgelbėti. Žinoma, ne tiesiogiai, bet per žmonių įgalinimą turėti prieigą prie finansinių paslaugų, kas daugumai reiškia išmaitinti šeimą ar išleisti vaikus į mokyklą“, – pasakoja Londone gyvenanti profesionalė.
„lendable.io" yra privačių paskolų fondas, teikiantis paskolas finansinių technologijų bendrovėms. Tačiau ne visoms, o atitinkančioms tam tikrus reikalavimus: jie turi veikti besivystančiose šalyse, o visų svarbiausia, daryti teigiamą poveikį visuomenei (angl. impact). Su įmonės paskolomis finansinės paslaugos vystomos tokiuose regionuose kaip Pietryčių Azija, Afrika, Pietų Amerika.
„Pagrindinis mūsų tikslas – skatinti prieinamumą prie finansų. Skaičiuojama, kad pasaulyje 1,7 mlrd. žmonių neturi prieigos prie tradicinių bankinių produktų. Pavyzdžiui, kad ir Ugandoje mažiau nei 50 proc. suaugusiųjų turi tradicinę banko sąskaitą. Esant tokiai situacijai negali nieko su kreditu nusipirkti, gauti mobiliųjų paslaugų, o tada negali ir uždirbti“, – tęsė R. Gurrieri.
Paskolas dalinanti įmonė pati užsibrėžusi tikslą prieigą prie finansų suteikti 100 mln. žmonių. Nuo 2015 m., kai įsikūrė bendrovė, jau pasiektas 1,5 mln. žmonių skaičius.
„Ieškome įvairių startuolių, kuriems dažniausiai būname vieni pirmųjų skolintojų (kartu su Seed, Series A investuotojais). Įmonė turi jau turėti tam tikras pajamas, o kartais pokalbius atidedame vėlesniam laikui norėdami įvertinti, kaip įmonė veikia“, – apie darbo specifiką pasakojo lietuvė.
Pati R. Gurrieri vadovauja portfelio rizikos valdymui, o įmonė užsitikrinusi, kad paskola startuoliui būtų apsaugota.
„Kad startuolio veiklos rizika būtų kontroliuojama, mes integruojamės su startuolio klientų portfeliu ir realiu laiku matome, kokie mokėjimai įeina, kokie vėluoja ir panašiai. Tai mums leidžia riziką vertinti realiu laiku, o ne laukti audito ar pavėluotos informacijos. Mano funkcija šioje įmonėje ir yra rizikos valdymas“, – kalbėjo pašnekovė.
Evoliucija priklauso nuo telekomunikacijų bendrovių
Lietuvė džiaugiasi itin įdomiu darbu: jai pačiai tenka kasdien bendrauti su visame pasaulyje išsibarsčiusiais startuoliais, o kartu ir stebėti, kaip jų veikla keičia pasaulį. Net ir esant sudėtingai pandemijos situacijai rizikos vertinimo profesionalei jau pavyko apsilankyti Pietų Afrikoje.
„Viena yra dirbti ir viską matyti ekrane, o kita – pamatyti gyvai Afrikos startuolių virtuvę, paslaugų poreikį ir įgyvendinimą. Tai labai glosto man širdį. Apie startuolių daromą teigiamą pokytį sužinau ir būdama Londone: jie nuolat dalijasi istorijomis, kurios padėjo išgelbėti žmonių gyvenimus. Pavyzdžiui, startuolio teikiama mikro paskola leido vienai Indonezijos moteriai įsigyti daugiau pašaro dviems karvėms, kurios pradėjo duoti daugiau pieno, o tai leido gauti pajamų, išlaikyti šeimą ir išleisti vaiką į mokslus (sumokant tris dolerius per mėnesį už mokyklą). Tokios istorijos sušildo. Niekada nejaučiau tokio jausmo dirbdama dideliame investiciniame banke“, – prisipažino pašnekovė.
Kartais gali atrodyti, kad fintech kompanijos – tik nematytus technologinius sprendimus išradusios įmonės. Tačiau lietuvė pabrėžia, kad besivystančiose šalyse gyvenimus neatpažįstamai keičia ir visai paprasti su finansais susiję sprendimai. Visgi, kalbant apie tokį regioną kaip Afrika, čia gyventojų prieiga prie finansinių paslaugų labai priklausys ir nuo telekomunikacijos bendrovių vystymosi.
„Už tai, kad fintech gali egzistuoti besivystančiose rinkose, galima dėkoti telekomunikacijų bendrovėms. Jei nėra ryšio, nieko nepadarysi. Ten viskas grindžiama mobiliųjų telefonų naudojimu. Nuo to tuose kraštuose ir priklauso evoliucija. Kiek virtualus pasaulis bus tuose kraštuose integruotas į kasdienį gyvenimą, priklausys ir nuo 5G tinklo vystymo. Pavyzdžiui, Afrikoje dar daug kur yra 3G ryšys ir tai gali būti stabdis, nes ateityje reikės daugiau ne tik parsisiuntimo, bet ir spartaus duomenų įkėlimo galimybių turėti, o čia jau reikia 5G arba šviesolaidinio interneto“, – svarstė R. Gurrieri.
Lietuvė neslėpė, kad žengus į fintech pasaulį iš pradžių jai pačiai ši sritis atrodė mistinis dalykas, tačiau atsidarius verslo planus ji greitai suprato, kad įmonės visgi veikia su gana nesudėtingais verslo modeliais – paskolomis, tik viskas vyksta mikro kiekiais ir sparčiau, palyginus su didelėmis korporacijomis.
„lendable.io" teikia prioritetą besivystančiose šalyse įsikūrusiems startuoliams, įkurtiems vietinių talentų ir moterų. Tiesa, pašnekovė pripažįsta – tai padaryti ne visada lengva.
„Ieškotume ir vietinių žmonių ten įsteigtiems verslams, bet realybė yra tokia, kad kol kas mažai kam tai pavyksta, vietiniam talentui dažnu atveju dar trūksta reikiamų žinių ar patirties. Trūksta ir teisininkų, ir finansininkų, ir duomenų analitikų, ir pan.“, – vardijo lietuvė.
Paskolas startuoliams dalijanti įmonė kaip tik įkūrė savo biurą Nairobyje. Ten taip pat stengiasi samdyti vietinius darbuotojus, bet rasti reikiamo talento, pasak pašnekovės, labai sunku.
„Taip pat mūsų viena iš prioritetinių sričių yra moterų vadovaujami verslai arba kad būtų kuo daugiau moterų tarp darbuotojų ar klientų bazėje. Realybė ta, kad tokių atvejų vis dar labai mažai, todėl turime sunkiai dirbti, kad mūsų tikslas judėtų į priekį“, – apie įsišaknijusias tradicijas besivystančiose rinkoje kalbėjo finansų ekspertė.
Peršoko kompiuterių erą, peršoks ir bankų
Neretai sakoma, kad Afrika dėl savo ekonominio vystymosi tempo peršoko technologinės evoliucijos kompiuterių etapą: gyventojų namuose nespėjus atsirasti kompiuteriams afrikiečiai tiesiai į rankas ėmė išmaniuosius telefonus. Ar panašiai nutiks ir su finansinėmis paslaugomis, kai neturėję tradicinio banko sąskaitos ir bankinės kortelės, į finansinį pasaulį Afrika įplauks iškart mobiliaisiais mokėjimais ir skaitmeniniais pinigais?
R. Gurrieri sutinka, kad tokia linkme vyksta evoliucija šiame žemyne: „Bankų kortelių naudojimas Afrikoje labai mažas. Šiame žemyne labai išsivysčiusios skaitmeninės piniginės. Tai numeris vienas. Jos dažniausiai būna pririštos prie mobilaus ryšio tiekėjo, bet atsiranda vis daugiau fintech, kurie kuria papildomas paslaugas aplink tas skaitmenines pinigines“.
Iš kitos pusės pašnekovė primena, kad besivystančiose šalyse vis dar labai gajus grynųjų pinigų naudojimas.
„Tam, kad pinigus įnešti į skaitmeninę piniginę apeinant banką, yra labai didelis tinklas „gyvųjų“ bankomatų. Tai žmonės, kurie fiziškai paima pinigus ir perveda juos į skaitmenines pinigines. Mes taip pat dirbame su keliais startuoliais, kurie suteikia paskolas tokiems agentams, kad šie turėtų likvidumą. Manau, kad toks gyvas tarpininkų tinklas išliks dar ilgai, o grynieji pinigai dar ilgai vaidins svarbų vaidmenį finansų pasaulyje šiose rinkose, nors vertės grandinėje bus vis anksčiau „skaitmenizuojami“. Bet kartu sutinku, kad įprastines korteles ir tradicinius bankus galima išbraukti iš lygiaverčių žaidėjų sąrašo“.
Pasiteiravus, kaip, R. Gurrieri nuomone, ateityje vystysis finansinių technologijų sektorius pasaulyje, ji teigė, kad čia reikėtų išskirti išsivysčiusias rinkas ir besivystančias.
„Kadangi išsivysčiusiose rinkoje turime priėjimus prie tradicinių bankų ir paskolų, galime lizingu pasiimti mašiną ar kitą turtą, toliau vystysis įmonės, kurios tai siūlys daryti efektyviau, pigiau ir greičiau. Vakarų pasaulyje fintechai galvoja, kaip pagerinti paslaugas, bet ne tiek galvojama apie socialinę prasmę. O besivystančiose rinkose fintechai yra finansinių paslaugų įgalintojai, pirmieji paslaugos teikėjai“.
Pašnekovės nuomone, didžiausią įtaką pasauliui daro tie startuoliai, kurie atneša paprastus, bet daugybę žmonių paliečiančius sprendimus. O kartais tam nebūtina išrasti dar nematytų ir negirdėtų technologijų.
„Kad pokytis įvyktų, idėjos gali būti paprastos, o besivystančiose rinkose ir labai paprastos. Pavyzdžiui, savo portfelyje turime startuolį, kuris sprendžia labai didelę problemą – prieigą prie elektros. Kraštuose, kur ne visur yra elektros tinklai, startuolis suteikia galimybę išsinuomoti mini saulės bateriją, kurią laikant namuose gali pasikrauti telefoną, turėti šviesą kambaryje, o jei pasirenki geresnį paslaugų paketą – net televizorių žiūrėti. Idėja nėra revoliucinė, bet tam tikruose regionuose padarys labai didelį pokytį, ir dažnai apsaugos nuo kartais tragiškas pasekmes nešančio žibalo vartojimo“, – įsitikinusi pašnekovė.
R. Gurrieri labai skatina jaunus žmones nebijoti kreiptis į vyresnius specialistus, pavyzdžiui, per „Big Brother“ programą ar „LinkedIn“ socialinį tinklą ieškant patarimų ar pagalbos profesinėje srityje.
„Ypač jaunoms mamoms ar merginoms. Tikiu, kad moterys turi pagaliau atsikovoti per istoriją vyrų užgultas pozicijas ir asmeniškai kiekviena finansinė ar profesinė nepriklausomybė yra labai sveikintina. Bent jau aš mielai pamentoriausiu“, – pažadėjo ji.