Tačiau sutikdami, kad vasarą dirbta pelningai, paklausti apie pelnus palangiškiai nutyla. „Turbūt jau pinigus kastuvais semiate?“ – paklausėme vieno rankas iš džiaugsmo dėl pelningo sezono trinančio palangiškio. „Ne, tik mažais semtuvėliais“, – išsyk susikuklino ir akis nusuko tas.
Surinktomis pajamomis nenorėjo girtis ir Palangos savivaldybė, į kurios biudžetą suplaukia apgyvendinimo įstaigose surinkta ir į miesto sąskaitą pervesta rinkliavą „už naudojimąsi kurorto infrastruktūra“. Šiemet ištisus metus renkamas vadinamasis „pagalvės“ mokestis siekia 2 eurus.
Šiemet per tris mėnesius (birželį, liepą ir rugpjūtį) iki rugsėjo 11 d. įmokėti 640 633 eurai. Tačiau Savivaldybės atstovė spaudai Tamara Zaiceva įspėjo, kad tai nėra galutinė suma, nes „duomenys už 08 mėn. bus deklaruojami ir mokėjimai vyks dar visą rugsėjį“.
Tačiau negalime tvirtinti, kad Palangoje vasarą atostogavo 320 000 poilsiautojų. Jų išties buvo kur kas daugiau. Kaip ir minėjo savivaldybės atstovė, dar ne visos apgyvendinimo įstaigos deklaravo ir sumokėjo įmokas. Aišku, bus ir tokių, kurie rinkliavos nei rinko, nei pervesti savivaldybei jos neketina. Todėl tikslaus vasarotojų skaičiaus nustatyti nėra galimybių.
Pernai per tuos pačius vasaros mėnesius į Palangos savivaldybės biudžetą buvo įmokėta 434 383 eurai rinkliavos už naudojimąsi kurortine infrastruktūra (vadinamasis pagalvės mokestis). Tačiau reikia priminti, kad iki 2023 m. liepos 10 d. rinkliava siekė tik vieną eurą, o iki dviejų eurų padidinta buvo tik nuo liepos mėnesio.
Ilgesnė vasara
Optimistinėms nuotaikoms ir išaugusioms pajamoms įtakos turėjo ir viena savaite pailgėjęs vasaros sezonas. Mat šiemet vasariški orai į pajūrį atėjo net dviem savaitėmis anksčiau. Jei ankstesniais metais dar birželį iki pat Joninių pliaupdavo lietus, tai šiemet į kambarius nuomojančių palangiškių duris poilsiautojai ėmė belstis dar gegužį.
Taip pat nustebino ir pirmoji rugsėjo savaitė. Pasak Palangos verslininkų, rugsėjo 6-8 d. savaitgalis buvo vienas pelningiausių per visą sezoną.
Pirmoji apie tai prasitarė Palangos apgyvendinimo paslaugas teikiančius privačius asmenis vienijančios organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė ir „Astos vilos“ šeimininkė Irena Švanienė.
„Rugsėjo savaitgalis buvo „užmuštas“, pilnas žmonių. Todėl, kad oras geras. Ir visa vasara buvo sėkminga. Skųstis neturėtų jokie verslininkai – nei teikiantieji apgyvendinimo paslaugas, nei restoranai, nei viešbučiai. Ypač sėkminga ji tapo nuo rugpjūčio 10 d., kai orai pagerėjo ir ji prasitęsė iki pat rugsėjo 8 d. Šią vasarą net keturis savaitgalius turėjome tokius „stiprius“, kai neturėjome nė vienos vietos, buvome atakuojami tiesioginiais skambučiais, tačiau neturėjome ko pasiūlyti. Tai buvo tas paskutinysis rugsėjo 8-osios savaitgalis, Žolinių, ralio ir dar kažkuris“, – kalbėjo verslininkė.
Jos teigimu, ilgesnį sezoną nulėmė itin kaitri vasara.
„Aš visą laiką sakiau, mes, Palangos verslininkai, priklausome nuo pono Dievo malonės. Jeigu orai geri, tai ir tų renginių gali būti mažiau, bet bus pilna žmonių. Jie atvažiuoja į Palangą ko? – pasimaudyti, pasideginti, pasigrožėti gamta, pasivaikščioti. Jiems reikalingas geras oras. Pati ėjau saulutės palydėti. Nu, žinokite, miela malonu. Žiūri ir jautiesi, kaip kokioje oazėje, nuima visus rūpesčius, atsipalaiduoji. Tai žmonėms ir yra esmė“, – su graudulio ašara balse kalbėjo I. Švanienė.
Kolegės žodžius santūriai patvirtino ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (VRA) prezidentė Laura Taučiūtė. „Tikrai galima sakyti, kad pirmąją rugsėjo savaitę vasarą prasitęsė. Kai kuriems viešbučiams jis buvo toks pat geras, kaip ir vasaros mėnesiais, užimtumas siekė tikrai 90 proc.“, – „Delfi“ patvirtino verslininkė.
Portalą „Priejuros.lt“ administruojančios įmonės vadovas Laurynas Šertvyčius taip pat informavo, kad užklausų dėl apgyvendinimo Palangoje ir Šventojoje pirmąją šių metų rugsėjo savaitę buvo išsiųsta lygiai dvigubai daugiau nei atitinkamą 2023 m. rugsėjo savaitgalį. „Tai galime drąsiai tvirtinti, jog susidomėjimas apgyvendinimu Palangoje praėjusį savaitgalį buvo aukštas“, – sakė L. Šertvyčius.
Populiariausi – pigiausi
Nors užimtumu džiaugėsi ir viešbučiai, tačiau šią vasarą, kaip ir ankstesniosiomis, poilsiautojai nakvynės pajūryje ieškojosi daugiausiai pas privatininkus. Tai lėmė žemesnės kainos bei ne blogesnė kokybė nei viešbučiuose.
„Praėjusią vasarą Šventojoje populiariausi liko namelių nuoma. Tų senųjų nėra likę daug. Bet vis tiek tai pigiausias sektorius. Palangoje – naujos statybos ar atnaujinti butai. Vadinkime juos apartamentais. Taip pat ir poilsio namai, svečių namai su privačiais patogumais – virtuvėlėmis. Pastarųjų žmonės labai nori, kad būtų apartamentuose. Išskirčiau ir Kunigiškius, kurie jau yra lyg ir atskira vietovė. Čia populiariausi buvo butai, apartamentai, nedidukai nameliai, „kotedžiukai“. Be to, čia yra ir papildomų pranašumų – baseinų su šildomu vandeniu, ir žaidimų aikštelės vaikams, ir bendros barbekiu erdvės“, – taip tarp poilsiautojų populiariausią paklausą apibūdino L. Šertvyčius.
Anot jo, atostogoms lietuviai rinkosi pasiūlymus, kurių kainos siektų iki 75 eurų.
„Pagal skelbimų peržiūras (populiarumą) portale „priejuros.lt“ dominuoja apgyvendinimo vietos, siūlančios tokius nuomos kainų rėžius: Iki 75 Eur – 42 proc., nuo 75 iki 100 Eur ir nuo 100 iki 150 Eur – 23 proc., 150 Eur ir brangesni apgyvendinimo objektai – 12 proc.“ – reziumavo L. Šertvyčius.
Tuo pačiu jis pastebėjo, kad praėjusią vasarą užklausų dėl apgyvendinimo Palangoje apie 15 proc. daugiau nei 2023 metais. Tačiau reikia įvertinti tai, jog šiemet užklausos buvo siunčiamos trumpesniems laikotarpiams nei pernai.
Kainos stabilios
Palangos apgyvendinimo paslaugas teikiančius privačius asmenis vienijančios organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė I. Švanienė prisipažino, kad jos atstovaujamos organizacijos nariai kainų nekėlė jau kelerius metus. „Palyginti su pernai, užpernai ir dar užpernai, kainų nekėlėme nė vienu euru. Birželį visada atitinkamai (kainuoja) mažiau, liepą – daugiau, rugsėjy vėl jinai (kaina) leidžiasi. Dabar ėmė lyti, tai mums, privačiam sektoriui, sezonas užsidarė. Mūsų kaina – dvivietis kambarys už 80 eurų. Viskas. Kai viešbutyje toks pat kambarys – 250 eurų“, – kalbėjo verslininkė.
Tuo pačiu ji priminė, kad organizacijai priklauso gal tiktai dešimtadalis visų nuomotojų, kurių Palangoje yra skaičius labai didelis.
Dalis butus ir apartamentus nuomojančių asmenų nesijungia į jokias asociacijas. Kai kurie jų net ir vadinamojo pagalvės mokesčio nemoka.
Kiek uždirbo?
Pabandėme suskaičiuoti, kiek pajamų galėjo „sugeneruoti“ vienas poilsiautojams nuomojamas kambarys, tačiau susidūrę su didžiule pasiūla bei atvykėliams siūlomų kambarių įvairove, nuleidome rankas. Viena vertus, skiriasi kainos, kita vertus – skirtingais mėnesiais sulaukta skirtingo užimtumo.
Palangoje ir Šventojoje dirbantiems sezoniniams darbuotojams kambarius nuomojantys palangiškiai „už lovą“ prašo nuo 5 iki 10 eurų (nelygu, kurį mėnesį susitarsi) už naktį. Šios rūšies nuomotojai uždirba mažiausiai, tačiau ir išlaidų turi mažiausiai. Kita vertus, jų pajamos yra stabilios, nes nuomininkų prašoma susimokėti už mėnesį arba net visą vasarą avansu.
Pavyzdžiui, penkis kambarius nuosavame name darbuotojams nuomojantys palangiškiai juose pastatę 9 lovas. Jeigu visos jos būna visą vasarą užimtos ir už kiekvieną sumokami 7 eurai, palangiškių šeima gali tikėtis 5670 eurų pajamų per vasarą. Taip pat darbuotojams tokiame „bendrabutyje“ po 2 eurus kainuotų ir skalbimas.
Privatininkų nuomojamų svečių namuose esančių kambarių ar „apartamentų“ kainų lubos siekia apie 80 eurų už parą. Taip pat už panašias kainas savo butus nuomoja pajūryje nekilnojamąjį turtą įsigiję tautiečiai.
Tad nusipirkęs vieną butą Palangoje ir jį nuomodamas poilsiautojams po 80 eurų už parą įvertinus vidutinį užimtumą, kuris siektų 76 proc., toks „verslininkas per vasarą galėtų gauti 5472 eurų pajamų.
Viešbučių diversifikacija kur kas didesnė.
„Skirtingi viešbučiai, skirtingos pajamos. Negalime lyginti skirtingų dalykų. Tuomet reiktų išskirti trijų žvaigždučių, keturių, penkių. Skiriasi ir kambarių kategorijos. Todėl vidurkį reiktų imti ir atskirus skaičiavimus daryti“, – paaiškino Palangos VRA vadovė L. Taučiūtė.
Ji atskleidė, kad užimtumas šią vasarą „vienuose viešbučiuose buvo keliais procentais daugiau, kituose – keliais procentais daugiau. Todėl užimtumas 2024 m. vasarą buvo beveik toks pat, kaip ir 2023 m. vasarą, arba keliais procentais didesnis. Ne dešimt, ne dvidešimt procentų. Kalbame apie tokį patį užimtumą“, – komentavo L. Taučiūtė.
Jos teigimu, birželį Palangoje galėjo būti apgyvendinti 60 proc. viešbučių, liepą – 80 proc., rugpjūtį – 85-90 proc. Tad vidutinis viešbučio užimtumas galėjo siekti 76 proc.
Poilsiautojai taupė
Nepaisant pailgėjusio sezono ir didesnio apgyvendinimo vietų užimtumo, palangiškiai pastebėjo, kad poilsiautojai vasarą buvo taupesni nei ankstesniais metais. Tą pastebėjo ir kavinių bei restoranų savininkai, taip pat ir kitas paslaugas teikiantys verslininkai.
Vandens motociklus Palangos pliaže nuomojantis Tomas teigė pastebėjęs, kad ankstesnėmis vasaromis turėdavo tik penkias itin pelningas dienas. Šiemet tokių intensyvių dienų buvo net penkiolika. Tačiau pajamų surinko beveik tiek pat, keik ir anksčiau per tas penkias dienas. „Žmonės taupo. Nebesitaško“, – pastebėjo verslininkas, kuris už 15 minučių pasiplaukiojimą vandens motociklu po jūrą prašė 50 eurų.
