Lyčių lygybė darbe: kaip sumažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų atlyginimų?

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų pasaulyje jau kuris laikas reikšmingai nekinta. Pastaraisiais metais šie rodikliai nesikeičia ir Lietuvoje. Pasak darbo rinkos ekspertų, mažesniam moterų darbo užmokesčiui įtakos turi vis dar vyraujantys stereotipai, kad vyrai tinkamesni programuotojų, vadovų ar kitoms pozicijoms, kurios dažnai yra ir geriau apmokamos. Anot didžiausios įdarbinimo ir personalo atrankų įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ vadovo Jurgio Kovo, sumažinti šią atskirtį įmonėms gali padėti įgūdžiais grįstas įdarbinimas – šis atrankos būdas leidžia išvengti sąmoningos ir nesąmoningos diskriminacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje ir pasaulyje

2023 m. publikuotais „Statista“ duomenimis, skirtumas tarp vyrų ir moterų valandinio darbo užmokesčio Europoje 2020 m. buvo 12,9 proc., o 2021-aisiais pakito nežymiai iki 12,7 proc. Didžiausias atotrūkis fiksuojamas Estijoje (20,5 proc.), o mažiausias – Rumunijoje (3,6 proc.), Liuksemburge. Pastarojoje šalyje rodiklis yra minusinis ir siekia -0,2 proc. – nagrinėjama, kad šis rezultatas pasiektas dėl itin išvystyto paslaugų sektoriaus, kuris teikia pirmenybę aukštesnį išsilavinimą turintiems darbuotojams, neatsižvelgiant į jų lytį. Lietuva šios statistikos kontekste yra daugmaž per vidurį.

Remiantis Statistikos departamento pernai išleista apžvalga, 2022-aisiais šalyje užmokesčio atotrūkis sudarė 11,1 proc. ir, palyginti su 2021 m., nepakito. Didžiausias atotrūkis fiksuotas finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 31,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,4 proc. bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 25,6 proc.

Visgi, anot J. Kovo, nors per pastaruosius porą metų atotrūkis iš esmės nesikeitė, per dešimtmetį pokyčių Lietuvoje pastebėti tikrai galima. Eksperto teigimu, darbdaviai tapo brandesni ir ne tik atviriau kalba lyčių nelygybės tema, bet ir stengiasi užtikrinti bent jau lygesnes galimybes skirtingų lyčių atstovams.

„Pastebime ir žmonių nuostatų pokyčius, nes pavyzdžių, kai moterys dirba IT ar inžinerijos srityse, kuriose anksčiau vyravo tik vyrai, vis daugiau. Keičiantis dinamikai ir darbuotojų lyčių pasiskirstymui tarp geriau apmokamų ir vidutiniškai apmokamų profesijų, mažėja lyčių atlygių atotrūkis, – sakė įmonės vadovas. – Per 10 metų keitėsi ir darbo teisė, daugėjo automatizavimo galimybių. Pavyzdžiui, darbo kodekse yra numatyti tam tikri ribojimai moterims, susiję su didelių svorių kilnojimais, tačiau automatizavimo galimybės leidžia užtikrinti, kad svorių apribojimai taptų vis mažiau aktualūs.“

Atotrūkio problemos sprendimas – įgūdžiai nepaisant lyties

J. Kovas atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio skirtumai, ypač susiję su tokiais veiksniais kaip lytis, kelia kliūčių ekonomikos augimui bei mažina darbo rinkos aktyvumą. Iki 2050 m. pagerinus lyčių lygybę Europoje, BVP vienam gyventojui galėtų padidėti 6,1–9,6 proc.

„Taip pat išsprendus atlygių nelygumo klausimą, galėtumėme džiaugtis labiau subalansuotu darbuotojų pasidalinimu, o tai skatintų geresnį edukacinį pasiskirstymą. Dėl to daugėtų aukštos parengties specialistų rinkoje ir būtų užtikrinta galimybė įmonėms pasamdyti pakankamą kiekį reikiamos specialybės darbuotojų, o tokiu būdu dar sparčiau augti“, – sakė ekspertas.

Jo teigimu, vienas iš būdų mažinti atskirtį tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra įgūdžiais grįstas įdarbinimas. Nors ši sąvoka žinoma jau daugiau nei dešimtmetį, tendencinga ji tapo ne taip ir seniai – 2022-aisiais ženkliai išaugo šį metodą taikančių įmonių skaičius. Dabar jį taiko ir „Google“, „Revolut“, „Catalyte“, „Steelcase“.

Įgūdžiais grįstas įdarbinimas pasižymi tuo, kad specialistas samdomas vertinant jo atliktas testines užduotis, neatsižvelgiant į ydingą įsitikinimą apie jo lytį, amžių, rasę, o kartais ir į išsilavinimą bei patirtį.

Pasak J. Kovo, vykdant darbuotojų atranką kiekvienai pozicijai užduotys būna skirtingos, nes reikalauja atitinkamų įgūdžių. Tarkime, jei reikalingas pardavimų vadybininkas, tokiu atveju svarbus techninis įgūdis yra efektyvi komunikacija žodžiu ir raštu bei atkaklumas nesėkmės akivaizdoje.

„Klientams ieškodami pardavimų vadybininkų per interviu prašome atlikti užduotį – atsakyti į laišką klientui, kurią mūsų atrankų specialistas įvertina balais nuo 1 iki 5, o atkaklumą tikriname, paklausdami apie situacijas, kai jam keletą kartų iš eilės nesisekė ir įvertindami jo reakciją bei pasiteiraudami, ko šios situacijos išmokė. Formuodami užduotis remiamės moksliškai patikrintomis metodologijomis, taigi, kandidatų atsakymai leidžia mums sudaryti asmens elgesio modelį, kurį įvertiname. Žinoma, siekdami maksimalaus objektyvumo, tokias pat užduotis duodame visiems kandidatams“, – pasakojo Jurgis Kovas.

Ekspertas pridūrė, kad įgūdžiais grįstas įdarbinimas yra žingsnis sąžiningesnės įdarbinimo kultūros kūrimo link, o tam, kad būtų galima įveikti įsisenėjusius ydingus bei neveiksmingus rinkos įpročius, būtina visuomenės edukacija apie galimybes. Taip pat, J. Kovo nuomone, už teigiamą pokytį atsakingas kiekvienas, todėl moterims, turint atitinkamus įgūdžius, svarbu nebijoti aplikuoti į pozicijas, kurios kartais vis dar suprantamos kaip „vyriškos“.