„Swedbank“ parengtoje ataskaitoje apie nuosmukį Švedijoje paskelbta, kad BVP šiemet turėtų susitraukti 0,9%, kitąmet dar 0,3%, nors anksčiau prognozuotas augimas. Banko pranešime teigiama, kad padėtis blogės, o vartojimas toliau mažės, nes gyventojų pajamas spaudžia didelė infliacija ir didėjančios palūkanų normos.
Vis tik „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Nerijus Mačiulis sako, kad nieko labai netikėto Švedijoje nevyksta.
„Visos valstybės, kuriose gyventojai ir įmonės skolinasi dažniau už kintamas palūkanų normas, jaučia dabartinį palūkanų normų šuolį skausmingiau. Tai yra visos Šiaurės šalys, Baltijos šalys – ten matome, kad ir gyventojai, ir verslas daug greičiau pajautė palūkanų normų kėlimą, kurį vykdo ECB. Ir, aišku, kad tai slopina vartojimą. Pirmiausia slopina būsto rinką, yra mažiau sandorių būsto rinkoje. Todėl atitinkamai sumažėja paklausa baldams, namų apyvokos prekėms, mažesnė paklausa įvairiausiems apdailos darbams, statyboms. Būtent dėl šių priežasčių mes matome, kad silpniau atrodo Šiaurės šalių ekonomikos“, - aiškino ekonomistas.
Tenkina stabilumas, kad ir žemesniame lygyje
Baldų ir medienos grupės „VMG Wood Invest“ (buvusi „Vakarų medienos grupė“) 90 proc. savo gaminamos produkcijos eksportuoja į daugiau nei 40 pasaulio šalių. Grupės direktorė Ingrida Grikpėdienė sako, kad visose rinkose vienodai jaučiamas susitraukimas:
„Daugiausiai eksportuojame į Šiaurės ir Centrinę Europą, Jungtines Valstijas ir dar nedidelę dalį į Okeaniją, Australiją. Visos rinkos yra vienodai svarbios, visose rinkose panašų susitraukimą matome. Jeigu taip atvirai, negalėčiau išskirti nė vienos šalies ar regiono, kur matytųsi kažkoks netipinis pokytis. 20-25 proc. susitraukimas pernai rudenį buvo gana staigus, tada jis stabilizavosi nuo metų pradžios ir dabar jokių didesnių šuolių nei į viršų, nei į apačią neįžvelgiame nė vienoje rinkoje.“
I. Grikpėdienė akcentavo, kad Lietuva yra baldininkų kraštas ir suabsoliutinti visų šio sektoriaus atstovų negali, tačiau „VMG Wood Invest“ grupės situaciją vertina ramiai.
„Dabar mes orientuojamės į atsargų optimizavimą, gamybos planavimo procesų tobulinimą, į automatizavimą. Tai mums padeda išlaikyti stabilumą, o stabilumas visada yra gerai, net jei jis yra šiek tiek žemesniame lygyje. Dabar svarbu investuoti į pramonės išmanumą ir užtikrinti, kad ilgalaikėje perspektyvoje išlaikysim konkurencingumą“, - kalbėjo grupės direktorė.
Artimiausio pusmečio problema – kylantis nedarbas
Nuosmukis eksporto rinkose jau atsiliepė Lietuvai, sako N. Mačiulis. Anot jo, Švedijos pagrindinė ekonomikos problema yra nekilnojamojo turto rinkos stagnacija, kurią sukėlė ECB keliamos bazinės palūkanų normos.
„Statybų yra mažiau, sandorių yra daug mažiau. Ir visa tai pamažu išplinta į kitus sektorius. Pirmiausia pajaučia nekilnojamojo turto brokeriai, statybų sektorius, bet po to ir baldų, namų apyvokos prekių pardavėjai. Mes matome, kad jau per pirmuosius septynis šių metų mėnesius labiausiai kritęs eksportas yra būtent medienos pramonė. Eksportas susitraukė ketvirtadaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Baldų, namų apyvokos prekių eksportas krito 15 procentų. Visa grandinė matosi, kaip padidėjusi skolinimosi kaina užslopino NT rinką. Dėl to tai paveikia ir tuos sektorius, kurie galėtų būti ir atsparesni nuo palūkanų normų, bet paliečia juos netiesiogiai“, - kalbėjo ekonomistas.
Kad ECB kels palūkanas dar kartą, N. Mačiulis tikėjosi, tačiau mano, kad tai jau paskutinis kartas.
„Ir tai (palūkanų normų pakėlimas - Delfi) jau aišku buvo klaida, bet jie nusileido griežtesnės pinigų politikos reikalaujantiems vokiečiams, olandams, belgams. Akivaizdu, kad tos aukštos palūkanos ir mažėjanti pinigų pasiūla daro nemažai žalos eurozonos ekonomikai. Tikėtina, kad tos didesnės palūkanų normos su pavėlavimu paveiks neigiamai ir nekilnojamojo turto rinką, ir gyventojų vartojimą, ir įmonių galimybes investuoti. Dėl šos priežasties labai tikėtina, kad nuo kitų metų vidurio jau bus pradėtos mažinti bazinės palūkanų normos. Infliacija, mūsų vertinimu, nėra pagrindinė problema. Pagrindinė problema per artimiausią pusmetį gali tapti ir mažėjanti paklausa, ir didėjantis nedarbo lygis, o ne didėjančios kainos.
„VMG Wood Invest“ direktorė I. Grikpėdienė sako, kad projektuojant į ateitį, jau pavasarį Skandinavijos ir Vokietijos rinkose įžvelgia nuosaikų augimą.
„Tačiau jei galėdavome anksčiau pasitikėti ilgesnio laiko prognozėmis, tai dabar taip nedarome, nes įvairūs įvykiai, kurie nėra mūsų rankose, daro įtaką. Pvz., Europos centrinio banko sprendimai dėl palūkanų normos, taip pat energetikos situacija visose šalyse yra labai skirtinga, dėl to planuojam, stebime tris mėnesius į priekį pagal prognozes, kurias turime, o po to šviežiname informaciją ir darome sprendimus iš naujo“, - teigė verslininkė.
Lietuviai ir nori, ir gali skolintis
Lietuvos bankas skelbia, kad šiemet bankų pelnai turi būti rekordiniai ir gali išaugti daugiau nei du kartus. N. Mačiulis patvirtina, kad šių metų pirmojo pusmečio statistika rodo, kad paskolų portfelis auga sparčiai.
„Kone sparčiausiai visoje ES – ir gyventojai, ir įmonės ir nori, ir gali pasiskolinti net ir su didesnėmis palūkanų normomis. Tuo tarpu bankai turi pakankamai kapitalo ir lėšų, dėl ko nekeičia savo kreditavimo politikos.
Dabar jau labai aiškiai matome tendenciją, kai vidutinio darbo užmokesčio augimas siekia 10 procentų, o infliacija yra nukritusi žemiau 6 procentų, o šių metų pabaigoje nesieks ir 3 procentų. Perkamosios galios augimas yra gana spartus. Dėl to jokios neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai dėl to nėra. Būtent pagrindinė rizika yra susijusi su eksportu ir su lietuviškos kilmės prekių paklausa eksporto rinkose“, - kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulis aiškino, kad nemaža dalis bankų pelnų ateina ne iš Lietuvos ar verslo kišenių, o iš to, kad bankai turi perteklinius rezervus, kurie laikomi Europos centriniame banke (ECB):
„Europos centrinis bankas dabar už tuos turimus perteklinius rezervus moka palūkanų normas, siekiančias beveik 3,5 procento. Lietuva nieko nepraranda, o bankai, turėdami sveikus balansus ir aukštą pelningumą, sugeba didinti paskolų portfelį ir nestabdo kreditavimo“, - sakė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.
Jis teigė, kad paradoksalu, jog gyventojams ir politikams nepatinka pelningi bankai, bet, jo nuomone, nuostolingi bankai yra itin žalingi ekonomikai.
„Prisiminkime 2008-2009 metų patirtį, kuomet bankai patyrė daugiau nei milijardo eurų nuostolių ir dėl tos priežasties negalėjo skolinti, neturėjo pakankamai kapitalo, kurio pagalba galėtų didinti paskolų portfelį, tuomet turėjome ir dviejų bankų bankrotus, kurie mokesčių mokėtojams kainavo milžiniškus pinigus. Tai Lietuvai vertėtų džiaugtis, kad mes turime sveiką, gerai kapitalizuotą, pelningą bankų sektorių, kuris toliau gali kredituoti ir skatinti ekonomikos augimą“, - sakė ekonomistas.
Ateities pinigų „vakarėlis“ Estijoje baigėsi liūdnai
Vis tik situacija Europoje ir net trijose Baltijos šalyse yra skirtinga. Švedijos vieno procento BVP kritimas yra gana simbolinis, lyginant su tuo, ką patiria Estijos ekonomika, sakė ekonomistas.
„Estijos atvejis yra labai įdomus. Yra daug priežasčių, bet viena iš pagrindinių yra tai, kad 2021 metais politikai populistai leido prieš rinkimus Estijos gyventojams pasiimti pinigus iš pensijų fondų ir juos pravalgyti. Nemaža dalis gyventojų tai ir padarė. Turėjo puikų vakarėlį, puikų pusmetį. BVP 2021 metais augo daugiau nei 8 procentais. Kai baigėsi pinigai, baigėsi ir šventė. Dabar ten yra ilgiausias ir sunkiausias ekonomikos nuosmukis visoje Europos Sąjungoje. Greta to, aišku, yra ir išeikvoti valstybės finansai. Nuo kitų metų planuojamas nemažas mokesčių šuolis – ir PVM, ir kitų. Tai labai slopina vartotojų lūkesčius. Dėl to nuosmukis labai plataus masto – traukiasi pramonė, investicijos, namų ūkių vartojimas, gyventojų investicijos į būstą. Visur, kur pažiūrėsi – ten problemos“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Anot jo, Estijos pavyzdys yra vadovėlinis, kaip populistiniai sprendimai prieš rinkimus leisti gyventojams pasidžiaugti laikinais pinigais – arba pasiskolintais finansų rinkose, arba pasiskolintais iš ateities pensininkų, turi skausmingų pasekmių:
„Tai yra geras pavyzdys, į kurį turėtų pasižiūrėti Lietuvos politikai, siūlantys panašius vakarėlius surengti ir Lietuvoje prieš ateinančius kitų metų rinkimus.
Manau, kad net neturinčiam ekonominio išsilavinimo žmogui turėtų būti aišku, kad jeigu tu pasiėmi pinigus, kurie yra rezervuoti ateities pensininkams, juos išleidi staiga, tai turės trumpalaikį teigiamą efektą, bet po to pagirios bus labai skausmingos. Ir Estijos pavyzdys tai labai gerai iliustruoja“, - tvirtino bankininkas.
Lietuvių nuotaikos – geriausios istorijoje
Nors gyventojų lūkesčiai ir nuotaikos prastėja praktiškai visose Europos šalyse, Lietuva čia išskirtinė. Anot N. Mačiulio, lietuvių lūkesčiai yra kone aukščiausiame lygyje ir istorijoje, ir lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
„Prie to prisidėjo keli veiksniai – antrą metų ketvirtį labai mažėjo nedarbo lygis, tai reiškia, kad visi, kurie nori ir gali kažką dirbti, jie gali įsidarbinti. Dar svarbiau tai, kad žiūrint į mėnesinę infliaciją, kainos mažėja pastaruosius penkis mėnesius. Čia kalbu ir apie energijos kainas, ir kuras atpigęs, ir maisto produktai nuo metų pradžios yra pora procentinių punktų atpigę. Tai svarbus veiksnys, kuris Lietuvos gyventojų nuotaikas ir lūkesčius visada pakelia. Tuo pačiu metu vidutinis darbo užmokestis didėjo beveik 12 proc.
Mes paprasti žmonės esam – kainos kyla lėčiau nei atlyginimai ir to dažnai pakanka, kad gyventojai būtų patenkinti ir per daug nejaustų nerimo“, - aiškino ekonomistas.
Verslas taip pat į rinkų kritimą žiūri pakankamai realiomis nuotaikomis ir didelės tragedijos nemato.
I. Grikpėdienė sako, kad dabartinę situaciją rinkose mes lyginame su pandeminiu laikotarpiu, kai žmonės neturėjo, kur leisti pinigų, nevyko renginiai, neveikė restoranai, žmonės nekeliavo, dėl to gyventojai daug pajamų skyrė savo būstui atnaujinti, baldams ir pan.
„Aš nesu linkusi lyginti pardavimų apimčių su tuo laikotarpiu, nes tai buvo netipinis laikotarpis, susiformavęs nenatūraliai. Jei mes pasižiūrėtume į metus prieš tai, mes matome panašią situaciją, kokia yra dabar. Teisingiausia būtų vertinti taip, kad mes tesiog praradome augimą.
Natūralu, kad geopolitinė situacija įtaką padarė visam pasaulyje dėl pačių įvairiausių priežasčių. Tad akivaizdu, kad žmonės vartodami tampa atsargesni, neturėdami šimtaprocentinės garantijos dėl rytojaus prilaiko santaupas geriau piniginėje, nes nežino, kiek dar reikės išleisti dengiant paskolų įmokas ir pan. Mes labai staigaus pokyčio į viršų tikrai negalime tikėtis. Nuosaikesnio atsigavimo reikės palaukt bent iki pavasario užuomazgų. Iš kitos pusės, didžiausią įtaką daro geopolitinė aplinka, tai jeigu ten būtų pozityvių ženklų, tai galėtų visiškai pakeisti situaciją. Šiai dienai mes galime tik logiškai spėlioti, o kaip bus, pamatysime“, - svarstė „VMG Wood Invest“ direktorė.