Nauji ir iš užmaršties prikelti įstatymų projektai, naujos idėjos, politikų siūlymai ir galimi ar numatomi reguliavimo pokyčiai turėtų priversti suklusti kiekvieną, kurio verslą bent iš dalies paliečia politikų priimami sprendimai ir nustatomas reguliavimas.
Ko verslui tikėtis šį rudenį?
Kaip jau ir buvo galima nuspėti, daugiausiai reakcijų ir politinių diskusijų turėtų kelti Finansų ministerijos siūloma mokesčių reforma. Tačiau po paskutinių valdančiosios koalicijos susitarimų tampa akivaizdu, jog klausimas, kaip galutinai ši pasiūlyta reforma atrodys, paaiškės būtent rudens sesijos metu. Ir, kaip visuomet, svarbiausiu uždaviniu Vyriausybei bei Seimui šiame sezone išlieka valstybės biudžeto patvirtinimas. Tačiau ir be šių aktualijų, kurios ir taip daug aptariamos viešojoje erdvėje, laukia daug naujų pakeitimų ir iniciatyvų, kurios gali paliesti skirtingus verslo sektorius.
Seimo darbų programoje suplanuota, kad be daugybės įstatymų projektų sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo ir kitose visai visuomenei aktualiose srityse, bus teikiami bei svarstomi atsinaujinančių energetikos išteklių, gamtinių dujų, investicijų, alkoholio kontrolės, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įvairūs aplinkos apsaugos, pakuočių ir pakuočių atliekų, mokesčio už aplinkos teršimą, elektroninių ryšių, viešųjų pirkimų, mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo ir kt. įstatymų pakeitimai. Be šių siūlymų skirtingos Seimo frakcijos taip pat yra pateikusios daugiau kaip 100 skirtingų siūlymų keisti vienus ar kitus įstatymus. Labai didelė jų dalis dar net neregistruoti, tačiau kažkas bus daroma.
Laukia šimtai pakeitimų
Per šią rudens sesiją Seimas ketina svarstyti net 469 teisės aktų projektus. 469 nauji pakeitimai, kurie neišvengiamai palies kiekvieną Lietuvos gyventoją ir, žinoma, verslą. Natūralu, kad ne visi jie bus priimti, tačiau lūkesčiai yra tokie. Tai yra didžiulis ir, leisiu sau pasakyti, neadekvatus skaičius, tačiau, deja, kol kas Lietuvoje turime teisėkūros „malūną“, kurį sunkiai sekasi stabdyti. Iš kitos pusės, reikia pagirti šios kadencijos Vyriausybę bei Seimą – jie tikrai stengiasi ir svarstyti pateikiamų teisės aktų skaičius mažėja, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnę kokybę ar didesnį siekį įtraukti skirtingas interesų grupes į diskusijas ir dialogą siekiant geresnio, o svarbiausia – kokybiško ir veikiančio reguliavimo.
Kaip jau tampa įprasta, Seimo sesijos darbų programa, kurioje matytųsi visi Prezidento, Vyriausybės ir Seimo narių teikiami siūlymai, paaiškėja tik likus porai dienų iki Seimo sesijos pradžios. Tad iš anksto nuspėti ir numanyti, koks bus politinis sezonas, yra itin sudėtinga. Kaip ir planuoti, kokio naujo reguliavimo prasidėjus naujam politiniam sezonui gali tikėtis verslas. O ir peržiūrėti 469 įstatymų projektus tikrai nėra lengva užduotis tiems, kuriems tai nėra kasdienis darbas. Iš šio skaičiaus bent trečdalis įstatymų projektų apskritai dar nėra registruoti, tad galima tik skaityti pavadinimą, siūlomą keisti įstatymo straipsnį ir kaip orakului bandyti nuspėti, kokių reguliavimo pokyčių galima tikėtis. Deja, ši praktika mūsų parlamente vis dar gaji.
Be to, nepaisant to, kas įrašyta Seimo rudens darbų programoje, kiekvienas Seimo narys iš esmės bet kada gali registruoti naują įstatymo projektą ir labai greitai įtraukti jį svarstyti rudens sesijoje. Tai užtrunka maždaug 10 minučių, plenarinio Seimo posėdžio metu pateikiant projektą. Dėl to stebėsena, procesų analizė ir numatymas, kas ir kaip gali keistis kiekvieno sektoriaus reguliavime, yra itin svarbus kiekvienam verslui, kuriam rūpi jo veikimo sąlygos bei teisinė aplinka.
Užsiims „progine“ teisėkūra
Deja, tačiau Lietuvoje teisėkūros procesas dažnai organizuojamas taip, jog apie galimą reguliavimo pakeitimo turinį tenka spręsti tik iš teisės akto pavadinimo, nežinant, ko galima tikėtis artimiausioje ateityje. Ministerijos ir Seimo nariai vis dar mažai dėmesio skiria konsultacijoms su visuomene bei verslu dėl iš tikrųjų aktualių reguliavimo pokyčių, o ne dėl „reguliavimo dėl reguliavimo“.
Natūralu, kad vienas svarbiausių veiksnių šioje Seimo sesijoje bus jau kitais metais vyksiantys net treji skirtingi rinkimai. Kad ir kaip kartais nesinorėtų to pripažinti, tačiau likus nedaug laiko politikams atsiras didelis noras užsiimti „progine“ teisėkūra, kuomet sprendžiama net neegzistuojanti arba dirbtinai sukurta ir į viešumą iškelta problema. Ypač, jeigu vienas ar kitas net ir, atrodytų, populistinis siūlymas gali sulaukti viešosios erdvės dėmesio arba atgarsių platesnėje visuomenės dalyje.
Ką jau šiandien gali daryti verslas
Verslai ir jų savininkai, kaip ir kitos interesų grupės, dažnai skundžiasi politikais, institucijomis, jų skubotais sprendimais. Tačiau tai greitai nepasikeis ir nereikia puoselėti tuščių lūkesčių. Šie procesai keičiasi labai lėtai. Kur kas svarbiau kiekvienam, kurio verslą ir gyvenimą gali paliesti nauji reguliavimo pokyčiai, užsiimti teisės aktų stebėsena, sekti bei analizuoti esamą situaciją ir galimus pokyčius.
Dabar – pats laikas, Seimo sesijos programoje radus aktualų teisės aktą, pradėti kalbėtis su politikais ir aiškintis, kokie pokyčiai gali laukti jums aktualioje srityje. Po to gali būti per vėlu ir teks susitaikyti su tuo, ką nuspręs politikai, kurie nebūtinai turės visą informaciją, duomenis, skaičius ir nebūtinai bus išklausę visas interesų grupes, kurias tai liečia.
Turime patys eiti, domėtis, klausti, aiškintis ir siūlyti, o ne tikėtis, kad prieš priimant sprendimus politikai būtinai ateis paklausti tų, kam atitinkamas sprendimas gali būti aktualus. Verslas teisėkūrai ir galimiems reguliavimo pokyčiams turi skirti dėmesį dar tuomet, kada jie rengiami, o ne jau priimti. Tai reikia daryti taip pat profesionaliai, kaip rūpinantis savo teise, komunikacija ar kitomis verslui įtaką darančiomis sritimis.