„Stabilumas turi eiti koja kojon su išankstiniu žinojimu apie planuojamus pakeitimus“, – Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ sakė M. Kriščiūnas. Kaip pavyzdį jis minėjo laikinąjį bankų solidarumo įnašą, kurio įvedimas buvo grindžiamas susidariusių „išskirtinių aplinkybių“ poreikiu, nebuvo suteikta laiko prisitaikyti. Tačiau Lietuvos bankas turėjo visas priemones iš anksto prognozuoti ir suprasti, kas įvyks, kai Europos Centrinis Bankas padidins palūkanų normas.
Atsisakius tokių praktikų, M. Kriščiūno teigimu, būtų išvengta netikėtų mokesčių pokyčių, kurie sukelia chaosą. Kaip visišką nesusipratimą galima paminėti šildymui ir maistui ruošti naudojamų suskystintų naftos dujų akcizų pakėlimą nuo šių metų pradžios, kai po ūkininkų protestų, buvo suskubta jį mažinti 23 kartus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į ilgą laiką planuotą, bet taip ir neįgyvendintą mokesčių sistemos reformą. Kai kurie pasiūlymai, pasak jo, buvo taiklūs – pavyzdžiui, sumažinti aukščiausią gyventojų pajamų mokesčio tarifą darbo užmokesčiui, taip pasiūlant patrauklesnes sąlygas aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams. Visgi daliai siūlymų trūko aiškumo, o kiti buvo pernelyg griežti ir kėlė visuomenės nepasitenkinimą.
„Jeigu turime didinti mokesčių naštą žmonėms bei įmonėms, kad būtų pakankamai lėšų krašto gynybai, reikia, kad ji pasiskirstytų kiek įmanoma tolygiau, kad nestotų kažkuri ekonomikos vieta būtent dėl drastiškų mokesčių pasikeitimų“, – sakė advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris.
