Mokslininkai sukūrė metodą, kaip 3D spausdintuvu spausdinti „žalesnius“ pastatus, naudojant vietinę dirvą. Pasak jų, toks būdas gali sukelti tikrą revoliuciją statybų sektoriuje, rašo „The Guardian“.
Ši technologiją turėtų tapti tvaria alternatyva betonui, kuriam tenka maždaug 7 proc. į aplinką išmetamo anglies dvideginio, rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys.
Teksaso A&M universiteto chemijos ir medžiagotyros profesorius Sarbajitas Banerjee teigia, kad 3D spausdinimas suteikia universalumo, o jiems pavyko atspausdinti ištisus architektūros fasadus, nors šiuo metu būtų sudėtinga užtikrinti tokių struktūrų atitikimą dabartiniams statybų reikalavimams.
Betonas išlieka pagrindine medžiaga daugelyje statybų projektų, tiesa, jis neperdirbamas, o jo maišymui ir transportavimui reikia labai daug energijos. Mokslininkų komandos tikslas – atspausdinti struktūras naudojant žemę, kurios galima rasti bet kuriame sode.
„Nors platus betono naudojimas daugeliui suteikė galimybę turėti būstą ir sudarė sąlygas augti miestams, visa tai turi didelę kainą aplinkosaugos požiūriu, – sakė S. Banerjee. – Kyla rizikos, kad siekis 3D būdu spausdinti betoną dar labiau pagilins problemą. Tačiau mes matome naują statybų būdą, kuris suteiktų galimybę naudoti natūralius šaltinius iš gamtos. Naudojant tokias medžiagas atsirastų galimybė statyti namus, kurie būtų pritaikyti vietiniam klimatui, o ne štampuojami visur vienodai. Mums tai atrodo galimybė suteikti padorų būstą kai kurioms skurdžiausioms pasaulio populiacijoms.“
Mokslininkai pažymi, kad vietinių medžiagų naudojimas leis išvengti tolimo betono transportavimo, todėl naujų pastatų poveikis gamtai dar labiau sumažėtų.
Šios mokslininkų komandos planas pakeisti betoną po mūsų kojomis esančia žeme priklausys nuo sugebėjimo padidinti dirvos apkrovą. S. Banerjee sako, kad šioje srityje „jau pasiekta didelės pažangos“.
Kai jie turės didesnį supratimą apie šios technologijos ribas, S. Banerjee sako, kad jo komanda planuoja analizuoti jos panaudojimo galimybes statyti pastatus kitose planetose.
„Mes manome, kad šis mokslinis darbas – ne tik galimybė pakeisti betoną, bet ir galimybė imtis statybų skirtingose aplinkose. Pavyzdžiui, ieškome būdų išspręsti problemą, kaip nutiesti bet kokiam orui atsparių kelių subarktinėje aplinkoje. Ši technologija vieną dieną gali būti naudojama ir už Žemės ribų, statant gyvenvietes Mėnulyje ar net Marse“, – sakė S. Banerjee.