Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, pradėjo įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą, kurios siekis sureguliuoti įmonių informacijos apie tvarumą teikimą. Jeigu įmonės turtas sudaro daugiau nei 25 mln. Eur arba pardavimo pajamos viršija 50 mln. Eur, arba įmonė turi daugiau nei 250 darbuotojų – atitinkant du iš trijų reikalavimų, reikės rengti ir teikti tvarumo ataskaitas, o šios pareigos ignoravimas atneš įmonėms administracinę atsakomybę.
Bendrovėms atsiranda pareiga rengti tvarumo ataskaitas
Tam tikros apimties socialinės atsakomybės ataskaitas Lietuvoje įsteigtos ir Lietuvos ar užsienio vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės turėjo teikti jau pagal anksčiau galiojantį reguliavimą.
Vis dėlto jau už 2025 m. tvarumo ataskaitas privalės teikti ir nelistinguojamos įmonės, kurių turtas finansinių metų pabaigoje sudarys daugiau nei 25 mln. Eur arba pardavimo pajamos viršys 50 mln. Eur, arba darbuotojų skaičius perkops 250 darbuotojų – užtenka atitikti 2 iš minėtų kriterijų ir atsiranda pareiga rengti ir skelbti tvarumo ataskaitas.
Už 2024 m. ir vėliau prasidedančius finansinius metus tvarumo ataskaitas turės teikti didelės įmonės ar jų grupės, kurios yra: 1) listinguojamos, 2) bankai ir Centrinės kredito unijos, 2) draudimo ar perdraudimo įmonės. Labai svarbu, kad paskutinę finansinių metų dieną įmonės rodikliai atitiktų šiuos dydžius: darbuotojų skaičius būtų 500 ir daugiau ir turtas didesnis nei 25 mln. Eur arba grynosios pardavimo pajamos didesnės nei 50 mln. Eur.
Informacija tvarumo klausimais turės apimti ne tik informaciją apie įmonės (įmonių grupės) veiklą, bet ir jos vertės grandinę (žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą, marketingą, pardavimus ir t.t.), įskaitant produktus ir paslaugas, verslo santykius ir netgi tiekimo grandinę.
Turint omenyje plačią tvarumo informacijos sampratą, jei įmonė neturės visos reikiamos informacijos, ji pirmuosius 3 metus savo vadovybės ataskaitoje galės nurodyti, kad šios informacijos neturi ir paaiškinti, kokias pastangas deda siekdama ją gauti, taip pat nurodyti priežastis, kodėl nebuvo gauta visa informacija, ir planus, kaip ketina ją gauti ateityje.
Pareigos rengti tvarumo ataskaitas ignoravimas – neša atsakomybę
Kaip jau įprasta bendrovių teisės pažeidimams, už pareigos nesilaikymą įmonių vadovams yra numatyta administracinė atsakomybė. Ji gali siekti tarp 600–1 450 EUR, o pakartotinio pažeidimo atveju – 2 000–6 000 EUR.
Kaip pasiruošti, kad tvarumo pareiga neužkluptų netikėtai?
Įmonės vadovybė, ruošdamasi tvarumo ataskaitos rengimui, turėtų fokusuotis į šiuos klausimus:
kas įmonėje yra / bus atsakingas už tvarumo klausimus;
kokius tvarumo palaikymo projektus ir priemones turi / turės įmonė;
kokias su tvarumu susijusias politikas, procesus ir procedūras įmonė jau turi, o kokių dar trūksta;
ar turimų darbuotojų kompetencijos pakanka tvarumo pareigai įgyvendinti, o gal reikia išorės teisininkų / tvarumo srityje dirbančių patarėjų pagalbos;
kaip bus kaupiama su tvarumu susijusi informacija ir kur bei kokia forma tai bus daroma;
kas bus atsakingas už tvarumo ataskaitos parengimą ir kiek tai gali kainuoti įmonei.
O siekiant būti pilnai pasirengusiems su tvarumu susijusių pareigų įgyvendinimui, reikėtų nepamiršti, kad vertinant tvarumą turės būti taikomas dvejopo (dvigubo) reikšmingumo (angl. double materiality) modelis. Jis iš esmės reiškia, kad tvarumo kontekste turėsime vertinti ne tik, kokį poveikį aplinkai ir visuomenei daro įmonės veikla, bet ir kokias rizikas bei galimybes įmonei gali sukelti tvarumo iššūkiai (pvz., klimato pokyčiai).
Šiuo klausimu įmonės vadovybė turėtų planuoti pasitelkti išorės patarėjus, kurie, įvertinę įmonės veiklą iš šalies, padėtų nustatyti, kokios tvarumo sritys gali būti reikšmingos įmonei.
