Dvi JAV įsikūrusios organizacijos – Pasaulio darbuotojų teisių centras ir Darbuotojų teisių konsorciumas – rėmėsi anksčiau nepaskelbtomis importo duomenų bazėmis ir apskaičiavo, kad šių metų balandžio-birželio mėnesiais viso pasaulio drabužių siuvyklos ir tiekėjai prarado mažiausiai 16,2 mlrd. JAV dolerių pajamų, nes garsios mados įmonės ir mažmenininkai atšaukė užsakymus arba atsisakė sumokėti už jau atliktus užsakymus, kurie buvo pateikti prieš prasidedant koronaviruso pandemijai.
Dėl šių veiksmų tiekėjams, įsikūrusiems tokiose šalyse kaip Bangladešas, Kambodža ir Mianmaras, liko nedaug pasirinkimų – sumažinti veiklos apimtis arba apskritai užsidaryti, informuoja theguardian.com. Milijonams siuvyklų darbuotojų gresia nedarbas ir trumpesnės darbo valandos, teigiama ataskaitoje.
„Kilus COVID-19 krizei, iškreipta atsiskaitymo sistema leido Vakarų įmonėms sutvirtinti savo finansinę padėtį faktiškai apvagiant tiekėjus iš besivystančių šalių“, – pareiškė Darbuotojų teisių konsorciumo direktorius ir vienas iš tyrimo autorių Scottas Nova.
Ataskaitoje nurodoma, jog pandemija atskleidė didelį mados pramonės galios disbalansą. Vadovaujantis esama praktika, tiekėjai iš keleto skurdžiausių pasaulio valstybių privalo iš anksto padengti visas gamybos išlaidas, o produkcijos pirkėjai su siuvyklomis atsiskaito praėjus keletui savaičių ar net mėnesių po gaminių pristatymo.
Nors tiekėjai ir siuvyklų darbuotojai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, kai kurie mažmenininkai savo akcininkams išmokėjo milijoninius dividendus. Kovo mėnesį vienas didžiausių JAV mažmeninės prekybos drabužiais tinklų „Kohl’s“ išmokėjo 109 mln. JAV dolerių dividendų, praėjus vos keletui savaičių po to, kai atšaukė didelius užsakymus, pateiktus siuvykloms Bangladeše, Pietų Korėjoje ir kitose šalyse.
Balandžio mėnesį paskelbtame atvirame laiške Kambodžos drabužių gamintojų asociacija kreipėsi į pirkėjus prašydama laikytis sudarytų sutarčių, kad apsaugotų 750 tūkst. Kambodžos drabužių pramonės darbuotojų.
„Visas pasaulinės drabužių tiekimo grandinės šalis slegia didžiulė COVID-19 sukelta našta, – rašoma laiške. – Nepaisant to, gamintojai [siuvyklos] veikia gaudami itin nedidelį pelną ir turi gerokai mažiau galimybių pakelti šią naštą, palyginti su mūsų klientais [pirkėjais]. Mūsų darbuotojus, kuriems reikia išmaitinti savo šeimas, užgriuvę sunkumai yra milžiniški.“
Dėl atšauktų užsakymų ir pirkėjų atsisakymo sumokėti už pagamintą produkciją Bangladeše daugiau nei milijonas siuvyklų darbuotojų buvo atleista arba išleista neapmokamų atostogų, pranešė Pasaulio darbuotojų teisių centras. Nepaisant vyriausybės skirtų daugiau nei 500 mln. JAV dolerių, skirtų padėti siuvykloms išlaikyti darbo jėgą, Bangladeše siuvyklų darbuotojai skundžiasi negavę atlyginimo du mėnesius ar ilgiau.
Pagrindinis tyrimo autorius ir Pasaulio darbuotojų teisių centro direktorius prof. Markas Anneris pripažino, kad mados įmonės patyrė finansinių nuostolių dėl COVID-19 krizės, tačiau pridūrė, jog jos turi laikytis savo finansinių įsipareigojimų.
„Nors jų ekonominė padėtis esant tiekimo grandinių viršuje leidžia krizės metu nemokėti savo tiekėjams, jos yra moraliai įsipareigojusios apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis, o šiuo atveju tai reiškia tiekimo grandinių apačioje esančius darbuotojus“, – sakė jis.
Norėdami priversti mados įmones ir mažmenininkus laikytis savo įsipareigojimų, balandžio mėnesį Pasaulio darbuotojų teisių centras ir Darbuotojų teisių konsorciumas sukūrė COVID-19 sekimo tinklalapį, skirtą stebėti, kurios įmonės laikosi sutartinių įsipareigojimų. „Topshop“ savininkė „Arcadia Group“, „Walmart“, „Urban Outfitters“ ir „Mothercare“ yra įvardijamos tarp bendrovių, visiškai neatsiskaičiusių su tiekėjais už atliktus ir tebevykdomus užsakymus.
Laimei, nemažai stambių įmonių ir mažmenininkų pradėjo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus tiekėjams, nurodė S. Nova. H&M ir „Zara“ visgi nusprendė atsiskaityti su tiekėjais po to, kai M. Anneris atskleidė atšauktų užsakymų mastą bendroje Pasaulio darbuotojų teisių centro ir Darbuotojų teisių konsorciumo ataskaitoje, paskelbtoje kovo mėnesio pabaigoje. Netrukus prie jų prisijungė „Gap“ bei keletas kitų įmonių.