Pedras Paulas Dinizas, vienas iš 2,2 mlrd. JAV dolerių vertės mažmeninės prekybos turto paveldėtojų, bando įtikinti ūkininkus panaudoti savo žemę sojoms ir kukurūzams, auginamiems regeneraciniu metodu. Jis įžvelgė ekologiško ūkininkavimo perspektyvas dar 2006 metais, praėjus šešeriems metams po atsisveikinimo su Formulės 1 lenktynių trasomis, investavęs apie 40 mln. realų (7 mln. JAV dolerių) nuosavų lėšų į įmonę „Rizoma Agro“.
Įtikinti ūkininkus, sukūrusius verslą didelėmis apimtimis bei mažomis sąnaudomis, brangių natūralių trąšų nauda, – nėra lengva užduotis. Bet P. P. Dinizas aktyviai reklamuoja jas žadėdamas, kad derlius bus ne prastesnis nei įprastai auginant pasėlius ir be neigiamo poveikio klimatui, ir kad aukštesnės kainos padengs papildomas išlaidas ir galiausiai generuos didesnius pelnus. Jis tikisi pritraukti apie 15 mln. JAV dolerių plėtrai.
Vartotojų tendencijos jam palankios. Pandemija skatina organinės mėsos ir atitinkamų užkandžių paklausą, nes vis daugiau vartotojų nešykšti pinigų brangesniam aukštos kokybės maisto produktui, tikėdamiesi pagerinti savo imuninę sistemą. Jungtinėse Valstijose organinio maisto pardavimai auga sparčiau nei bendri mažmeniniai pardavimai.
„Stambūs pasauliniai produkcijos pirkėjai rodo didžiulį susidomėjimą organiniais grūdais ir aliejinių augalų sėklomis, – interviu sakė P. P. Dinizas, pridėdamas, kad pirminė partija buvo parduota užsienyje, korporacijai „Tyson Foods Inc.“, o šalies viduje – bendrovėms „Nestle SA“ ir „Unilever NV“. – Jie tikina mus, kad gali įsigyti viską, ką tik gaminame.“
„Rizoma Agro“ kuria logistikos tinklą, specialiai skirtą organinėms aliejinių augalų sėkloms; pasirašydama penkerių metų sutartis su gamintojais ir parduodama tiesiogiai, ji įsigudrina aplenkti prekybos įmones. Jos tikslas – per dešimtmetį pasiekti 350 tūkst. hektarų. Kad įgyvendintų tokį siekį, įmonė stengiasi sumažinti organinės produkcijos auginimo sąnaudas iki tokio lygio, kad skirtumas tarp tradicinių kultūrų auginimo išlaidų, kuris dabar siekia 30 proc., per trejus metus neviršytų 18 proc., sakė Fabio‘us Sakamotas, vienas iš įmonės steigėjų ir gamybos direktorius.
Bet nors pasauliniai maisto gamintojai plečia savo organinės produkcijos linijas, derindamiesi prie besikeičiančių vartojimo tendencijų, jie taip pat jaučia vis didesnį spaudimą iš vartotojų ir investuotojų dėl jų vaidmens Brazilijos aplinkosaugos krizėje.
Prasta šalies reputacija aplinkosaugos srityje trukdo įmonei pritraukti investuotojus, dalis jų net atsiima dalį investuotų lėšų. „Rizoma“ mėgina pritraukti 5 mln. dolerių „žaliomis“ obligacijomis ir 10 mln. dolerių privataus kapitalo akcijomis, sakė P. P. Dinizas. Bankas „Rabobank“ organizuoja abu sandorius.
„Užuot Brazilijai ėmus vadovauti visam šiam reikalui, mes šauname sau į koją, kurdami lanksčias taisykles, kurios leidžia sunaikinti biologinę įvairovę“, – sakė P. P. Dinizas.
Įmonei nieko nelieka daugiau kaip tik reklamuoti savo „žaliąsias“ iniciatyvas, tokius kaip sintetinių azotinių trąšų atsisakymas ir antsėlių, naikinančių azotą ir anglį dirvoje, naudojimas, padedantis pašalinti anglies dioksidą iš atmosferos.
Pedras Dinizas, vienas iš šešių mažmeninės prekybos magnato Abilio Dinizo vaikų, taip pat įkūrė „Fazenda da Toca“, didžiausią Brazilijoje organinių kiaušinių gamintoją. Po savo, kaip automobilių lenktynininko, karjeros, 2006 metais, kai gimė jo pirmasis vaikas ir Al Gore‘as išleido savo knygą „Nepatogi tiesa“ („An Inconvenient Truth“), jis nusprendė žengti į ekologiškąjį verslą, pasakojo jis.
„Nesu aš koks idealistas, fantazuotojas, – sakė P. Dinizas. – Klimato problemos yra čia ir dabar, ir jas reikia greitai spręsti. Vos tik sugebėsime įrodyti, jog galime užsiauginti organinį maistą, reikiamu mastu, tomis pačiomis kaip tradicinio maisto kainomis, permainos įvyks greitai.“