„Elektroninės atliekos yra sparčiausiai augančios buitinių atliekų srautas pasaulyje ir, jei mes ir toliau nepagerinsime šių atliekų surinkimo ir perdirbimo, jos ir toliau bus pagrindinė aplinkosaugos problema. Viena iš pagrindinių sričių yra nuolatinis jaunimo ir visos visuomenės švietimas: kuo daugiau visuomenė žinos ir supras, tuo didesnė tikimybė, kad priims teisingus sprendimus dėl turimų elektronikos atliekų. Dėl to 2020 metais Tarptautinė elektroninių atliekų diena yra skirta visuomenės sąmoningumo didinimui“, – sako tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“, vienijančios elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas, generalinis direktorius Pascalis Leroy.
Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, teigia, kad EK žiedinės ekonomikos veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama sektoriams, kurių poveikis yra labai didelis (tarp jų patenka ir elektronikos), ir visam produktų gyvavimo ciklui.
„Prioritetas yra atliekų mažinimo prevencijai, o joms susidarius ieškoti būdų, kaip šias atliekas paversti antrine žaliava. Be to, siekiant, kad šis planas būtų sėkmingas, reikia, kad piliečiai būtų sąmoningi ir žinotų, kaip jie gali prisidėti prie ekologiškesnio pasaulio kūrimo. Dėl to Tarptautinė elektroninių atliekų diena yra tokia svarbi ir aktuali “, – sako V. Sinkevičius.
Tarptautinės elektronikos atliekų dienos minėjime dalyvauja beveik 100 organizacijų iš 50 pasaulio šalių. Jos metu vyks konferencijos, įvairūs renginiai, konkursai, atliekos bus renkamos ugdymo ir švietimo įstaigose, organizuojamos informacinės kampanijos apie elektronikos atliekų rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo svarbą bei žiedinę ekonomiką.
„Paminėti Tarptautinę elektronikos atliekų dieną ir šiais metais pakvietėme visas Lietuvos švietimo įstaigas, kurių dauguma jau ne vienerius metus dalyvauja mūsų organizuojamame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“ ir renka elektronikos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas. Mokymosi įstaigoms sukūrėme specialų vaizdo įrašą apie elektros ir elektroninės įrangos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių bei kitų atliekų rūšiavimą, įrangos pakartotinio naudojimo galimybes. Taip pat visose šią dieną mininčiose švietimo įstaigose organizuojame kryžiažodžių konkursą, jo laimėtojai gaus specialiai tam įsteigtus prizus“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
„Mes rūšiuojam“ projekte šiuo metu dalyvauja apie 1,9 tūkst. ugdymo ir švietimo įstaigų. Šio aplinkosauginio projekto dalyvėmis taip pat yra daugiau kaip 1,5 tūkst. įmonių, įskaitant autoservisus, ir 890 bendruomenių visoje Lietuvoje.
Augantys atliekų kiekiai
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2019 metais pasaulio gyventojai išmetė 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų – 21 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau jų buvo surinkta ir perdirbta mažiau nei penktadalis.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų elektronikos atliekų (įrenginių, kuriuose yra baterija, akumuliatorius ar kištukas elektrai) metinis kiekis sudarys 74,7 mln. tonų (beveik dukart daugiau nei 2014-aisiais), o jų svoris prilygtų 7 390 Eifelio bokštams. Vienam pasaulio gyventojui tenkantis vidutinis elektronikos atliekų kiekis per dešimtmetį išaugs iki 9 kg, o per 10 metų vienas asmuo sukaups 82 kg atliekų.
Pernai pagal elektronikos atliekų susidarymą vienam gyventojui (16,2 kg) Europai atiteko pirmoji vieta pasaulyje. Skaičiuojama, kad vienas namų ūkis Europoje turėjo vidutiniškai 72 elektros ir elektronikos prietaisus, iš kurių 11-ka buvo sugedę ir nenaudojami. Palyginimui: Azijoje vienam gyventojui atiteko vidutiniškai 5,6 kg, o Afrikoje – 2,5 kg elektronikos atliekų.
Kadangi pernai buvo perdirbta tik 17,4 proc. visų elektronikos atliekų pasaulyje, 44,3 mln. tonų 50,8 mlrd. eurų vertės atliekų pateko į sąvartynus, buvo sudegintos arba neteisėtai parduotos ir netinkamai apdorotos, nors 71 proc. pasaulio valstybių turi teisės aktus, įpareigojančius surinkti ir sutvarkyti elektronikos atliekas. Dėl to prarandama itin daug vertingų ir kritinių žaliavų kaip auksas, sidabras, varis, platina ir kitų, o dėl neteisėto atliekų vežimo į besivystančias šalis kyla rimtų sveikatos, aplinkos ir socialinių problemų.
„Elektronikos atliekose galima surasti 69 cheminės periodinės lentelės elementų. Pavyzdžiui, iš 88 senų mobilių telefonų surinkto aukso užtektų sužadėtuvių žiedui pagaminti. Taigi, kuo daugiau atliekų bus perdirbama į naujus gaminius, tuo daugiau žaliavų bus sutaupyta ir išvengsime šiose atliekose esančių pavojingų medžiagų keliamų pavojų“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.