Maždaug trijų kilometrų gylyje po žeme esama ličio – jo užtektų mažiausiai 1 milijonui elektrinių transporto priemonių per metus. Viena kasybos bendrovė teigia, kad gali pasiūlyti šias atsargas kone perpus pigiau nei konkuruojantys šaltiniai – ir apsieidama be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Kadangi šis būtinasis akumuliatoriais varomų automobilių komponentas paprastai atkeliauja iš tolimų regionų, naudojant metodus, kurie žaloja kraštovaizdį, „Vulcan Energy Resources Ltd.“ 1,7 mlrd. eurų projektas gali būti ypač reikšmingas tuo metu, kai Europa puoselėja ambicijas tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu.
„Čia pat vietoje pagaminsime produktą, kuris bus ne tik pigesnis, bet ir ekologiškesnis už alternatyvius“, – interviu sakė Horstas Kreuteris, „Vulcan“ generalinis direktorius Vokietijoje.
Bendrovė, kurią remia turtingiausia Australijos moteris Gina Rinehart, pasirašė tiekimo sutartis su „Renault SA“, „Jeep“ savininku „Stellantis NV“ ir Korėjos akumuliatorių gamintoju „LG Chem Ltd.“. Praėjusią savaitę ji sužvejojo didžiausią žuvį: penkerių metų sutartį su Vokietijos automobilių milžine „Volkswagen AG“.
Australijos kasybos bendrovė jau išpardavė didžiąją savo ličio produkcijos dalį ir planuoja pradėti tiekimą vėliausiai iki 2026 m.
Vis dėlto kyla tam tikrų abejonių. Projektas pagrįstas technologija, kuri iki šiol nebuvo plačiai taikoma, ir panašu, kad vietiniai gyventojai jam priešinsis, nes kyla pavojus, jog į paviršių pumpuojamas ličio sūrymas gali sukelti žemės drebėjimų.
Trumpalaikis pardavėjas „J Capital Research“ sukritikavo perdėtą grupės optimizmą. „Vulcan“ atsakė, kad spalio mėnesio ataskaita buvo „neteisinga ir klaidinanti“, ir padavė įmonę į teismą.
Nepaisant susirūpinimo, projektas sėkmingai juda į priekį, nes gali išspręsti didėjantį susirūpinimą dėl baterijomis varomų automobilių poveikio aplinkai. Nulinių emisijų transporto priemonių gamyba reikalauja galybės sunkiai įgyjamų išteklių – nuo ličio iki kobalto, dar daugiau, nei tradiciniai automobiliai, ir tai kainuoja aplinkai.
Stiprėjant pasaulinėms grumtynėms dėl dominavimo elektromobilių sektoriuje, Tarptautinė energetikos agentūra gegužę rekomendavo Vakarų vyriausybėms apsvarstyti būtinųjų mineralų, tokių kaip kobaltas, nikelis ir litis, atsargų kaupimą. Jau dabar automobilių gamintojai didina baterijų perdirbimo pastangas ir siekia įsitvirtinti kasyboje, kad galėtų geriau kontroliuoti išteklius, reikalingus elektromobiliams gaminti.
„Volkswagen“ įkūrė Vokietijoje gamyklą, kurioje pakartotinai panaudos 90 proc. akumuliatoriaus komponentų. „Mercedes-Benz“ gamintojas „Daimler AG“ remia tvaresnės kobalto gamybos iniciatyvą, nes šio ištekliaus kasyba siejama su žmogaus teisių pažeidimais. „Tesla Inc.“ liepos mėnesį sudarė nikelio sandorį su „BHP Group Plc“, o birželį pasirašė kobalto paktą su „Glencore Plc“.
Tačiau pagrindinis būtinasis išteklius yra litis. Nafta paremtoje ekonomikoje jo prireikdavo retai, tačiau šiuolaikiniam elektromobiliui jo reikia net 8 kilogramų.
Šiuo metu šis sidabriškai baltas metalas daugiausia atkeliauja iš atvirų kasyklų Australijoje ar Pietų Amerikoje, kur nerimaujama dėl vandens švaistymo ir toksiškų medžiagų, išsiskiriančių iš milžiniškų garinimo baseinų. Paskui žaliavos siunčiamos perdirbti į Aziją. Kol litis patenka į europietiškus ar amerikietiškus elektromobilius, gamybos procese į aplinką išmetama galybė anglies dvideginio.
Perėjimui įsibėgėjant, „BloombergNEF“ prognozuoja, kad iki 2030 m. ličio jonų akumuliatoriams skirtų mineralų paklausa išaugs penkeriopai. Pasaulinis ličio kainų indeksas šiais metais išaugo daugiau nei trigubai – jį paskatino sparčiai kylantys elektromobilių pardavimai Kinijoje, JAV ir Europoje.
Automobilių gamintojai patiria spaudimą išvalyti savo tiekimo grandines, kad jos atitiktų tvarumo tikslus, ir „Vulcan“ teigia, kad vokiškas litis čia gali suvaidinti svarbų vaidmenį.
Ištisus dešimtmečius Aukštutinio Reino slėnio geoterminės elektrinės iš žemės gelmių pumpavo karštus skysčius, kad pagamintų elektros energiją – tai vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Elektrinės niekada nesidomėjo sūryme esančiu ličiu, tačiau „Vulcan“ prieš grąžinant skystį atgal į žemę planuoja pridėti ekstrahavimo etapą.
Maždaug pusė šio proceso metu pagamintos elektros būtų skirta ličio gamybai, o kitą pusę būtų galima parduoti. „Vulcan“ pastatė nedidelę bandomąją gamyklą ir rugsėjo pabaigoje pagamino pirmąją baterijoms skirto ličio partiją. Didesnio masto gamybą planuojama pradėti 2024 m., sakė H. Kreuteris.
„Vulcan“ metodas turi savų trūkumų. Sūrymas yra sudėtinga suspensija, kurioje yra kalio, geležies, mangano ir natrio – priemaišų, kurias reikia išfiltruoti, kad litis būtų tinkamas baterijoms.
Visuomenės pasipriešinimas jau sužlugdė kelis naujus geoterminius projektus, o vietos gyventojai po praeities incidentų lieka ypač budrūs. Švarcvaldo Štaufeno mieste dešimtys pastatų patyrė įtrūkimus po geoterminio gręžimo 2000-ųjų pradžioje. Vos už kelių kilometrų kitapus Reino upės Prancūzijos valdžios institucijos praėjusiais metais uždarė geoterminę elektrinę netoli Strasbūro po to, kai gręžimai sukėlė kelis nedidelius žemės drebėjimus.
Iki šiol litis dar niekada nebuvo išgaunamas komerciniais kiekiais iš giluminiuose gręžiniuose esančio sūrymo, o „Vulcan“ vis dar turi įrodyti, kad gali gauti pinigų gamykloms statyti. Kol kas bendrovė surinko apie 200 mln. eurų.
Visgi didėjant ličio paklausai ši koncepcija darosi vis populiaresnė. „BMW AG“ investavo į Billo Gateso remiamą JAV startuolį „Lilac Solutions“, kuris panašiu būdu ketina išgauti litį iš Kalifornijos Saltono jūros. Vokietijos komunalinių paslaugų įmonė „EnBW AG“ taip pat tiria galimybę Reino slėnyje išgręžti giluminius ličio gręžinius.
H. Kreuteris teigė esąs įsitikinęs, kad „Vulcan“ sugebės įtikinti reguliavimo institucijas ir visuomenę, jog dėl šio projekto ličio gamyba taps tvaresnė. Bendrovei patrauklus ir plano ekonomiškumas.
„Galime finansuoti sūrymo gamybą parduodami atsinaujinančią energiją, – sakė H. Kreuteris. – Be to, išvengsime kasyklos kūrimo ir eksploatavimo išlaidų.“