„InRento“ platforma yra pirmoji euro zonoje licencijuota tokio tipo platforma, leidžianti investuoti į nekilnojamojo turto nuomą sutelktinio finansavimo būdu ir gauti nuomos pajamas.

Jau dabar „InRento“ turi pritraukusi apie 1,5 mln. eurų, o į jų projektus investavo 145 investuotojai. Startuolis unikalus tuo, kad suteikia galimybę investuoti į kruopščiai atrinktus nekilnojamo turto nuomos projektus, turint vos 500 eurų.

Pirmieji pinigai – už dviračius

„InRento“ įkūrėjas Gustas Germanavičius juokiasi, kad nuo pat vaikystės daręs visokių dalykų, kurie padėjo užsidirbti pinigų.

„Visos veiklos, kuriomis užsiimu yra paremtos aistra, susidomėjimu. Toji pirma aistra, kuri padėjo uždirbti pirmuosius, labiau apčiuopiamus pinigus, buvo dviračiai“, – prisimena pašnekovas.

Dvylikametis vaikinukas pirkdavo klasikinius, vintažinius dviračius, juos restauruodavo ir tada trigubai ar keturgubai brangiau parduodavo.

Vėliau jis įkūrė vieną ryškiausių Lietuvos „PropTech“ (nekilnojamojo turto technologijų) įmonę.

Būtent tuomet – vadovaujant vienam didžiausių Europos NT sandorių agregatoriui – jam kilo mintis sukurti „InRento“ platformą.

„InRento“  įkūrėjas Gustas Germanavičius

„Mačiau, kad sutelktinis finansavimas, nors ir atrodo inovatyvus sprendimas, bet žmonėms nėra kažkas naujo. Jau buvo praėję gal 7 ar 10 metų nuo tų platformų sukūrimo. Bet pati jų veikla ir vartotojų pasirinkimai per daug nepasikeitė. Visos platformos fokusavosi į aukštesnės rizikos sandorius. Mačiau, kad tų investuotojų atsiranda vis daugiau ir jie ieško žemesnės rizikos alternatyvų pasiūlymų, o jų paprasčiausiai nebuvo. Ir nebuvo ne tik mūsų – lokaliu, bet visos Europos mastu. Tuomet dirbome 18-oje šalių ir pamačiau, kad praktiškai niekas nepasiūlo žmonėms lengvo, paprasto, suprantamo sprendimo. Nes iki šių dienų visa Europos rinka yra aukštesnės rizikos investicijomis paremta, o daugiausia – NT vystymu“, – „InRento“ platformos atsiradimo istoriją pasakoja jos įkūrėjas.

Pasak jo, NT vystymas yra problematiškas dalykas ir dauguma žmonių, kurie į tai investuoja, neturi patirties ir neretai nesupranta rizikų, kurias prisiima:

„Atsižvelgdamas į tuos dalykus sugalvojau sukurti „InRento“, – pirmąją Europoje sutelktinio finansavimo platformą NT nuomos projektams. Tai reiškia, kad šioje platformoje žmonės gali investuoti į sutelktinio finansavimo NT projektus, kurie išnuomojami, o investuotojams paskirstomos nuomos pajamos priklausdomai nuo to, kiek jie investuoja.“


Pasak jo, lyginti „InRento“ su kitomis investavimo platformomis būtų kiek neteisinga. Geriau tai tapatinti su tikrojo NT turėjimu.

„Investuodamas į „InRento“ investuotojas gauna pajamas iš paskolų NT projektams nuomai, o turtą pardavus bus paskirstomas kapitalo prieaugis, – lygiai taip pat, kaip turint tikrąjį NT. Tačiau didžiausia problema, susijusi su NT nuoma yra nuomininkų administravimas. Taigi, pasitelkiant mūsų platformą žmonės tiesiog investuoja, o visa kita nudirba projektų savininkai. Tai patyrę NT administratoriai, kurie nuima administravimo naštą nuo žmonių ir leidžia jiems kiekvieną mėnesį uždirbti pajamų iš nuomos.“

G. Germanavičius patikino, kad „InRento“ vengia investuoti į objektus, kurie dar nepastatyti: „Kaip ir minėjau, vystymas yra aukštesnės rizikos produktas, todėl 90 proc. mūsų atveju objektai yra pilnai pastatyti, įrengti ir išnuomoti. Tuomet žmogus, kuris ateina investuoti, jau žino, ko gali tikėtis, kokios grąžos, o tuo pačiu ir rizikos.“

Pasak jo, minėtoji platforma tiesiog sujungia investuotojus su projektų savininkais.

„InRento“  įkūrėjas Gustas Germanavičius

„Mes, kaip platforma, įvertiname rizikas ir užtikriname geriausią investuotojo interesą ir saugumą. Taigi, pati „InRento“ nuomininkų neieško ir neadministruoja, visa tai daro projekto savininkas. O kai jis ateina pas mus, tai mes vertiname jo ir projektų kvalifikaciją. Būna projektų, kurie mums išties patinka, tai mes prašome savininkų surasti nuomininkus, kad galėtume jį pasiūlyti investuotojams. Arba sukuriamas mechanizmas, kad projekto savininkas mokėtų fiksuotas palūkanas tol, kol neatsiras nuomininkas“, – kalbėjo G. Germanavičius.

Gavo banko licenciją

„InRento“ šiai veiklai iš Lietuvos banko licenciją gavo 2020 m. Tokios sutelktinio finansavimo platformos, kuri siūlytų NT paskolas, susijusias su būsto nuoma prižiūrima atitinkamų priežiūros institucijų Europoje, dar nebuvo.

„Esame Lietuvos banko prižiūrimas ir reguliuojamas verslas. Tokių alternatyvių platformų galima pamatyti tik Anglijoje ir Amerikoje, – sako „InRento“ įkūrėjas. – Ir mums puikiai sekasi. Gavome veiklos licenciją, turime puikią komandą, kuri atsinešė patirtį iš NT investicijų valdymo srities, jau investavome apie 1,5 mln. eurų, o į mus, kaip į įmonę, investavo instituciniai investuotojai. Vien tik šiais metais mes pritraukėme 660 tūkst. eurų investicijų, kurios skiriamos tolimesnei įmonės plėtrai.“

Į komandą subūręs patyrusius NT specialistus „InRento“ įkūrėjas G. Germanavičius teigia, kad svarbiausia jų veikloje yra vizija ir laisvė: „O mano darbas yra identifikuoti teisingus žmones ir suteikti visus resursus, kad jie galėtų atlikti savo darbą“.

Pašnekovas svarsto, kad žvelgiant plačiau į investavimą, tai žmogus, kuris nori investuoti, tarkime, nuo 2 tūkst. iki 100 tūkst. eurų, nelabai turi alternatyvų, nes vienas nelabai įpirks NT, o ir nusipirkus jį tenka administruoti, o tai dar vienas papildomas darbas.

„InRento“  įkūrėjas Gustas Germanavičius

„Mūsų regione yra labai nedidelis skaičius žmonių, kurie investuoja į akcijas. Todėl didelė populiacijos dalis yra neaptarnaujama ir jie neturi alternatyvų. Arba tik tokias, kur aukšta rizika ir žmonės ne iki galo supranta. Todėl toji priežastis ir lėmė, kad mes susirinkome atitinkama komanda, nes mums visiems artima ta pati vizija labiausiai paplitusį investicinį būdą Europoje padaryti dar populiaresniu ir aptarnauti naujuosius investuotojus.“

Jis atkreipia dėmesį, kad būsto nuomos verslas Europoje, o ir taip pat ir Lietuvoje – itin populiarus. Žmonių, turinčių antrąjį būstą mūsuose skaičius labai didelis.

Valdo 20 objektų

Investicijos per „InRento“ platformą startuoja nuo 500 eurų. Tai minimali suma, su kuria galima investuoti į projektą. Dabar vidutinė grąža iš nuomos siekia 7 proc. Pasak pašnekovo, jeigu nuomojamas būstas bus parduotas, tai bus galima atitinkamai uždirbti iš kapitalo prieaugio.

„Pelnas yra paskirstomas tarp investuotojo, projekto savininko ir mūsų – „InRento“. Kodėl mes tai darome? Kad suvienodintume visų interesus. Nes mūsų modelis veikia tokiu principu, kad visi turi uždirbti. Tai reiškia, kad turtas turi būti kuo brangiau parduodamas, nes jeigu projekto savininkas neuždirbs, tai ir mes, ir investuotojai neuždirbs. Todėl mes dedame visas pastangas, kad užtikrintume, jog investuotojų interesai būtų kuo geriau atstovaujami, o taip pat užtikrinti, kad turtas būtų parduodamas kuo brangiau.“

Šiuo metu per „InRento“ yra investuojama daugiausia Vilniuje ir Kaune. Iš viso įmonė turi per 20 turto vienetų.

„Mes stengiamės investuotojui pateikti platų investicijų spektrą, kad žmogus jas galėtų diversifikuoti. Turime prabangių butų Vilniaus senamiestyje bei Kauno centre, butų Vilniaus priemiestyje arba tiesiog toliau nuo centro, turime biurų, sandėlių, kliniką, kurios nuomos sutartis yra pasirašyta dešimčiai metų“, – pasakojo G. Germanavičius.

Verslininko žodžiais, komanda patalpas renkasi atsižvelgdama į įmonėje taikomą rizikos vertinimo algoritmą. Iš viso yra numatyta 16 kriterijų.

Pirmoji stotelė – Ispanija

Artimiausiu metu „InRento“ ketina plėstis į užsienį. Pirmoji jų stotelė būtų Ispanija – vieta, kurioje ir pačiam G. Germanavičiui teko metus gyventi. Įmonės dėmesys bus orientuotas į trumpalaikę nuomą turistinėse vietose – Ispanijos kurortuose prie jūros ir kalnuose.

„InRento“  įkūrėjas Gustas Germanavičius

Pasak verslininko, nepaisant to, kad mes save vadiname šiauriečiais, šalimi, kur mažai saulės, daug lietaus ir piktų žmonių, Lietuva lyginant su Ispanija yra optimistė, kuri savo ateitį piešia labai šviesią. O tai atsispindi ir NT srityje: „Gal dėl to, kad toji mūsų praeitis buvo tamsi ir teko daug dirbti, kad atsidurtume ten, kur esame šiandien. Tuo metu Ispanijoje nuotaikos yra priešingos. Ten mažai kas tiki šalies ateitimi, o tai irgi atsispindi NT rinkoje. Todėl tai mums leidžia rasti gerų sandorių, kurie gali būti patrauklūs investuotojams. Kaip pati Ispanijos ekonomika veiks – tai jau atskiras klausimas. Bet pastaruosius 50 metų šioje šalyje klesti turizmas, o dabar pastebimi ir akivaizdūs pokyčiai. Jeigu lietuviai važiuodavo atostogauti į Ispaniją ar Turkiją, tai šią vasarą daugelis pasirinko Lietuvą. Lygiai taip pat yra ir Ispanijoje – jeigu žmonės anksčiau vykdavo į Ameriką, Italiją ar dar kur nors, tai šiemet užsiliko savo šalyje.“

Ėjimui į Ispaniją pagalbos ranką tiesia vienas iš „InRento“ akcininkų, institucinių investuotojų, buvęs vieno didžiausių Ispanijoje banko direktorius Juanas Alonso-Alonso.

Ugdė darbas su profesionalais

Neseniai užgimęs startuolis dirba ir prie kitų rimtų sandorių, kurie ir padiktuos tolesnę „InRento“ kryptį, kurios akiratyje – Vakarai ir Šiaurės Europa. Tuo pačiu „InRento“ toliau augina raumenis – didina komandą ir su jos pagalba žada pasiūlyti vis geresnių ir geresnių produktų.

Anksčiau G. Germanavičiui teko dirbti maždaug prie 200 sandorių, kurie vystyti 18-oje pasaulio šalių. Tai buvo susiję su klasikiniu finansavimu.

Jis patikina, jog jam teko ir tenka dirbti su geriausiais NT rinkos profesionalais ir toji mentorystė buvo ir yra pati geriausia mokykla, kokią gali kas nors turėti.

Tik į trečią dešimtmetį įžengęs „InRento“ įkūrėjas G. Germanavičius sako, kad ir verslumo semiasi iš žmonių, kurie jį supa: „Tai jie daro didžiausią įtaką, nes juk aplinka formuoja žmogų. Tas verslumas kaip ir pačios Lietuvos, kurioje mes alkani ir į viską žiūrime kitaip. Būdamas vos 18-os į savo kitą įmonę „PropTech“ pritraukiau institucinį investuotoją. Tie žmonės, tie autoritetai, kurie mane supa, uždeda tam tikrą lūkestį, kurį turiu įgyvendinti ir pateikti rezultatus. Tas matymas ir suvokimas keičia ir mane kaip žmogų.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (79)