„Pirmą kartą tvarumo ataskaitas rengiančios įmonės, norėdamos pasiruošti tinkamam ir sąžiningam direktyvos įgyvendinimui, gali susidurti su rimtais iššūkiais. Tai pareikalaus tiek laiko, tiek dėmesio ir kitų resursų. Juo labiau, kad įmonėms reikės perprasti nemažą kiekį informacijos, atlikti įmonės daromų poveikių aplinkai ir žmonėms analizes, nustatyti, kokios finansinės rizikos ir galimybės yra tvarumo srityje ir nustatyti tvarumo rodiklius, kuriuos turės atskleisti tvarumo ataskaitose“, – komentuoja „Vesta Consulting“ tvarios plėtros konsultantė Elvyra Mikšytė.
Jos teigimu, įmonei atlikus šiuos parengiamuosius darbus, tolesniam ataskaitų rengimui gali tekti įsidiegti naujus procesus, reikalingus sklandžiam ir nuosekliam duomenų surinkimui, kaupimui bei rodiklių apskaičiavimui. Šių procesų įdiegimas gali užtrukti net kelis mėnesius. Tvarumo ataskaitų rengimas taip pat nėra greitas procesas ir jo trukmė gali priklausyti nuo įmonės dydžio, brandos ir pasirengimo lygio, pavyzdžiui: ar įmonė yra atlikusi suinteresuotųjų šalių apklausas ir poveikių analizes, ar turi tvarumo strategiją, ar stebi tam tikrus rodiklius.
„Įprastai ilgiausiai užtrunkama ruošiant pirmąją tvarumo ataskaitą – tai gali užtrukti mažiausiai 3 mėnesius. Neretai tam koją pakiša ne tik tinkamo pasirengimo proceso ir būtinų analizių, bet ir reikiamų duomenų trūkumas. Pavyzdžiui, jei iki šiol su tvarumu susiję duomenys nebuvo kaupiami, gali tekti sukurti sistemą ir procedūras jiems kokybiškai ir sklandžiai surinkti. Kai kurioms įmonėms gali tekti įsidiegti duomenų rinkimo, saugojimo bei tvarkymo sistemas. Vėliau, jau turint nustatytus rodiklius ir sustyguotus duomenų rinkimo bei apdorojimo procesus, ataskaitų rengimas gali vykti kur kas sklandžiau“, – sako E. Mikšytė.
Įmonėms taip pat svarbu apgalvoti ir tai, kas padės tinkamai surinkti ir apdoroti su tvarumu susijusią informaciją bei vėliau parengti reglamentus atitinkančias tvarumo ataskaitas – ar tam bus pasitelkti vidiniai resursai, ar prireiks išorės specialistų pagalbos.
„Šiuo atveju tai gali būti vidinis specialistas arba išoriniai partneriai. Svarbiausia pasirinkti patikimus, kompetentingus ir patirties turinčius atstovus, kurie padės išsikelti tvarumo tikslus ir atsirinkti reikiamus duomenis, taip pat savo įžvalgomis palengvins tvarumo ataskaitos rengimą. Tokia pagalba itin praverčia rengiant tvarumo ataskaitą pirmą kartą“, – teigia pašnekovė.
Namų darbai verslui
Įmonėms, planuojančioms jau dabar ruoštis tvarumo ataskaitų rengimui, tvarios plėtros konsultantė pataria pradėti nuo suinteresuotųjų šalių apklausos ir jų turimų lūkesčių nustatymo.
„Pirmiausia būtina atsižvelgti į visų svarbiausių suinteresuotų šalių lūkesčius, neapsiribojant tradiciškai vien akcininkų ir darbuotojų poreikiais. Įmonė turi kelti klausimą, kokį poveikį turi jos veikla ir kokius lūkesčius komunikuoja svarbiausios įmonės suinteresuotos šalys, pavyzdžiui, visuomenė, partneriai, tiekėjai, klientai ir kiti“, – pabrėžia ji.
Tai išsiaiškinus, svarbiausius įmonės kuriamus poveikius tvarumo srityse apsibrėžti padeda ESRS dvigubo reikšmingumo metodika (angl. double materiality). Ji leidžia nustatyti, kokie įmonės kuriami poveikiai aplinkai ir žmonėms yra didžiausios reikšmės ir kokios svarbiausios tvarumo srities rizikos bei galimybės kyla pačiai įmonei. Tai padės įmonėms suprasti, kokią informaciją privalu atskleisti bei formuoti tolesnius žingsnius šių poveikių valdymui.
„Tuomet šioms svarbiausioms reikšmingoms sritims verslas turi nustatyti tvarumo tikslus, veiksmus jiems pasiekti ir rodiklius, kurių pagalba būtų matuojamas bei valdomas įmonės daromas progresas. Apsibrėžti tvarumo ataskaitose atskleidžiamus rodiklius iš esmės turėtų padėti ESRS standartai, aiškiai nurodantys, kokia informacija privalo būti įtraukta įmonių rengiamose tvarumo ataskaitose“, – teigia E. Mikšytė.
Kol kas ESRS standartai nėra patvirtinti – vyksta paskutinės viešosios konsultacijos, o juos priimti turėtų jau rugpjūčio mėnesį. Pašnekovės teigimu, numatyti standartai neturėtų ženkliai keistis ir gali būti patvirtintas dabartinis jų variantas su smulkiomis korekcijomis.
Kokią informaciją turės atskleisti įmonės?
Iš viso ESRS numato 12 standartų, kurie apibrėžia bendrus raportavimo reikalavimus ir rodiklius, kuriuos įmonės turėtų atskleisti pagal savo reikšmingumo vertinimo rezultatus aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse (ESG).
„ESRS įpareigos visas įmones atskleisti bendruosius tvarumo srities valdymo principus ir kaip tvarumo poveikių valdysena bei tvarumą užtikrinantys procesai yra integruoti į verslo modelį: ar įmonė turi tvarumo strategiją, ar įsiklauso ir atliepia suinteresuotųjų šalių lūkesčius, ar vertina savo tvarumo poveikius, rizikas ir galimybes, kokiais rodikliais matuoja savo indėlį valdant su tvarumu susijusius aspektus ir kokių veiksmų imasi siekiant sumažinti daromą neigiamą poveikį“, – vardina „Vesta Consulting“ atstovė.
Su ES reglamentavimu daugėja ne tik reikalavimų, bet ir galimybių pačiam verslui. Įmonės, kurioms kol kas netaikomi CSRD reikalavimai, gali jau dabar pradėti integruoti tam tikrus procesus į savo verslo modelį ir pasiruošti tvarumo ataskaitų rengimui dar iki direktyvos nustatytų terminų
„Pavyzdžiui, įmonės gali jau dabar atlikti visas reikalingas analizes ir nustatyti reikšmingas tvarumo sritis, jas atskleisti savo suinteresuotosioms šalims ir kelti sau tikslus bei planuoti veiksmus poveikio mažinimui. Taip įmonės gali įgauti konkurencinio pranašumo kaip tiekėjai ar verslo partneriai. O kai priartės direktyvos nustatyti terminai rengti tvarumo ataskaitas, tokios įmonės bus jau keliais žingsniais priekyje “, – sako E. Mikšytė.