Nors daugelis sutinka, kad inovacijos ženkliai prisideda prie visuomenės pažangos, Lietuvoje iki šiol buvo per mažai duomenų apie inovacijų kultūrą. Todėl, siekdama išsiaiškinti požiūrį į inovacijas ir jų diegimą, inovacijų ugdymo iniciatyva „Alter State”, padedama „Norstat“, atliko tyrimą, kuris aiškiai parodė, kad Lietuvoje veikiančios vietos ir tarptautinės įmonės kol kas daugiau galvoja apie inovacijas nei realiai ką nors daro, rašoma pranešime spaudai.
Domisi, bet neturi strategijos
Apklausoje dalyvavo penkiuose didžiausiuose šalies miestuose įsikūrusios įmonės. Į klausimus apie inovacijas atsakė 477 įmonių vadovai ir darbuotojai, kurių amžius nuo 25-erių iki 55 metų.
Tyrimas parodė, kad 80 proc. respondentų daugiau ar mažiau domisi inovacijomis, bet vos 10 proc. apklaustų įmonių galima vadinti brandžiomis inovatorėmis, nes jos teigė turinčios aiškią inovacijų strategiją ir tikslus. 60 proc. respondentų ieško būdų, kaip reikėtų inovuoti ar tik apskritai pradeda domėtis inovacijomis.
„Energetikos sektorius išgyvena didžiules permainas ir jis jau niekada nebus toks, koks buvo. Tai suprasdami, „Ignitis grupėje“ inovacijoms skiriame ypatingą dėmesį: turime inovacijų strategiją ir aiškią viziją, ko norime pasiekti. Grupėje veikia inovacijų komanda, dirbanti išvien su įvairių sričių profesionalais. Taip pat – su inovacijų fondu, ieškančiu energetikos startuolių ir mezgančiu partnerystes su mokslo bendruomene, universitetais.
Jau turime sėkmingos patirties, kaip greitai suburti komandas, priimti sprendimus ir kokiais įrankiais naudotis kuriant inovatyvų produktą. Tempas, disciplina ir atsidavimas kliento poreikiams yra tai, kas lemia inovacijas kuriančių komandų sėkmę“, – sakė Živilė Skibarkienė, „Ignitis Group“ valdybos narė ir Organizacinio vystymo tarnybos direktorė.
Dar neturi jokių įrankių
Pasak „Alter State“ įkūrėjos Justinos Klyvienės, turint strategiją, privalu turėti ir procesus bei įrankius jos laikytis. Bet Lietuvoje pastebima tendencija, kad apie inovacijas dar tik pradedama galvoti kaip apie normalų veiklos procesą: 94 proc. apklaustųjų atrodo svarbu turėti inovacijų kūrimo procesą ir įrankius, bet juos turi vos 22 proc. respondentų.
79 proc. respondentų teigė, kad į inovacijų kūrimo procesą būtina ir svarbu įtraukti kuo daugiau žmonių, bet tik 46 proc. yra skatinami imtis inovacijų. Kita vertus, anot tyrimo autorių, nors tyrimo dalyviai jaučiasi skatinami imtis inovacijų, įmonės dar neturi nei tikslų, nei proceso, nei motyvacinės sistemos.
Nors jaučiasi skatinami ieškoti inovacijų, vis dėlto 80 proc. respondentų neslėpė, kad nežino inovacijų kūrimo metodų ir procesų, nes nebuvo to mokomi.
70 proc. respondentų teigė, kad įmonėse nėra inovacijų tikslų ir matavimo rodiklių. Anot 75 proc. apklaustųjų, jų įmonėse nėra vertinimo sistemos už inovacijų kūrimą, todėl, savaime suprantama, nėra ir motyvacijos jas kurti.
Trypčioja idėjų teatre
„Pirmiausia atsiranda noras inovuoti. Paskui ieškoma, ką galima patobulinti, todėl stengiamasi atsižvelgti į darbuotojų ir klientų idėjas, o trečiajame etape tos idėjos pradedamos plėtoti. Šiuos tris lygius vadiname inovacijų teatru, kuriame dar tik kalbama apie inovacijas, bet tai nėra inovacijos“, – teigė J. Klyvienė.
Dauguma įmonių Lietuvoje ir yra inovacijų teatro stadijoje, kuriame generuojamos naujos idėjos, bet jos nebūtinai taps inovacija, nes inovacija yra įgyvendinta idėja.
Vėliau šios idėjos pasiekia naują etapą, kuriame jas ištinka mažiausiai trys mirtys išgirdus kategorišką „Ne“: neteisingai parinktas rinkos segmentas, per ilgas procesas, neįmanoma to įgyvendinti. Taip ne sykį pertvarkius ir ištobulinus idėją pasiekiamas dar vienas lygmuo, kuriame svarbiausia tampa disciplina tęsti pradėtą darbą. Ir tik tada sukuriama inovacija.
Procesas apipintas mitais
Viena vertus, daugelis įmonių norėtų kurti inovacijas, bet kol kas lyg užburtame rate sukasi inovacijų teatre. Kita vertus, būtent žmonės – vadovai ir kvalifikuoti specialistai, – kurie domisi ir siekia inovacijų, turi galių pakeisti situaciją. Tačiau itin svarbu atsisakyti kai kurių mitų.
Pirmasis jų – kad kuriant inovaciją, klaidos yra toleruotinos. J. Klyvienės teigimu, nekompetencijos netoleravimas yra vienas esminių žingsnių inovacijos link.
„Norint pasiekti rezultato, svarbu pasirinkti geriausius specialistus. Talentus, kurie klausosi ir klausia, bendradarbiauja, turi ryšių ir įmonės viduje, ir išorėje. Kai prie inovacijų kūrimo dirba kvalifikuotas specialistas, klaidos tikimybė gerokai sumažėja“, – tvirtino J. Klyvienė.
Antrasis mitas, kad norint sukurti inovaciją, būtina daug eksperimentuoti. O tam neva reikia daug pinigų. Išėjus iš užburto inovacijų teatro rato, svarbiausiu prioritetu tampa disciplina, kai aiškiai apibrėžiamas procesas ir rodikliai, kad lėšas sunkiantis eksperimentavimas netaptų begalinis.
„Kalbant apie inovacijas, svarbios abi dalys – ir ta linksmoji, kurioje generuojamos idėjos, ir rimtoji, vedanti galutinio tikslo link. Mūsų tyrimas aiškiai parodė, kad vienas svarbiausių sėkmės kriterijų – komanda, kuri žino procesą ir turi įrankius inovacijai kurti“, – teigė J. Klyvienė.