Šis regionas – Klaipėdos miestas ir jame esanti uostas. Jo svarbą apibūdina gynybos ekspertas Darius Antanaitis.
Tačiau, pasak miesto valdžios, nes viskas taip gerai šiame regione.
„Klaipėda yra itin svarbi tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu. Klaipėdos uostas ir LEZ (laisvoji ekonominė zona) sudaro stiprią infrastruktūrą, kuri prisideda prie regiono strateginės svarbos. Uostas yra viena iš reikšmingiausių veiklos sričių valstybei bei strategiškiausių regiono dalių, tačiau dabartinė kelių plėtros programa kelia rimtų iššūkių. Per artimiausius trejus metus valstybė nenumatė kelių plėtrai Klaipėdoje jokių investicijų, o tai gali neigiamai paveikti karinio mobilumo užtikrinimą“, – sako miesto meras Arvydas Vaitkus.
Jis sako, kad ryte ir vakare, piko valandomis, susiduriame su didelėmis eismo spūstimis, kurios trukdo laisvam judėjimui į ir iš miesto. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad daug gyventojų, įskaitant tuos, kurie gyvena už Palangos plento, kiekvieną dieną susiduria su transporto srautų problema. Todėl investicijos į naujus įvažiavimus į Klaipėdą yra būtinos ir tai nekvestionuojamas klausimas.
„Man baisu pagalvoti, kas būtų, jie tektų vienu metu daugeliui miestiečių palikti miestą. Klaipėda prieš daugelį metų pastatyta taip, kad turime tris pagrindines arterijas pro kurias įvažiuojame ir išvažiuojame iš miesto. Tarkime, Jakų žiedas dar iki šiol nėra užbaigtas statyti – papildomas vėžė į Šilutės pusę taip ir neatsirado“ – dėlioja meras ir sako, kad per pastaruosius dvejus metus didelė dalis krovinių, anksčiau gabenamų geležinkeliais, dabar pervežama autotransportu. Ir bandymai pasakyti, kad karinė technika būtų vežama geležinkeliu, jo neįtikina. Nors buvo bandoma spręsti šią problemą, pavyzdžiui, prašant geležinkelio vėžių užžiedinimo, šie pasiūlymai nebuvo įgyvendinti, o tai dar labiau apsunkina situaciją.
Lyginant su Suvalkų koridoriumi, Klaipėda turi pranašumą dėl savo uosto, kuris yra esminis karinio mobilumo komponentas. Uostas leidžia greitai ir efektyviai perkelti kariuomenės ir krovinių vienetus, o tai yra itin svarbu esant bet kokiai karinei grėsmei. Tačiau, norint pilnai išnaudoti šį potencialą, būtina spręsti transporto infrastruktūros problemas, kurios trukdo laisvam judėjimui.
„Man, kaip miesto merui, labai svarbu, kad Klaipėdos infrastruktūra būtų tinkamai išvystyta, siekiant užtikrinti tiek miesto gyventojų, tiek strateginių interesų poreikius. Investicijos į kelių plėtrą ir geležinkelio infrastruktūros gerinimą yra būtinos, kad Klaipėda galėtų pilnai atlikti savo vaidmenį tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu“, – dėsto A. Vaitkus.
D. Antanaitis aiškina, kaip uostas atrodo kariniu požiūriu:
Ekspertas paaiškina ir kaip uostas gali būti apginamas. Tai nėra beviltiška net pašonėje turint Rusiją.
Klaipėdos uostas taip pat gali būti efektyviai apginamas išvystant žvalgybinius pajėgumus, kurie leistų iš anksto nustatyti rusų ginklų sistemas Karaliaučiuje ir jas sunaikinti iš jūros bei oro iki to momento, kol rusai galėtų jomis pasinaudoti.
Papildyti ir atstatyti šias sistemas rusai negalėtų, nes išplaukti iš Sankt Peterburgo negalėtų dėl to, kad turės praplaukti tarp Suomijos ir Estijos. Įplaukti iš Atlanto vandenyno į Baltijos jūrą negalės nes visa tai kontroliuoja kitos NATO valstybės: Danija, Norvegija bei Švedija, o papildymas per Baltarusiją įmanomas tik pradėjus pilno masto puolimą Lietuvoje žengiant „rusišku Suvalkų koridoriumi“ kuris eina geležinkeliu bei autostrada nuo Baltarusijos sienos iki Karaliaučiaus.