Rinkliava padidėjo
Jau buvo skelbta, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauji įvažiavimo į įvažiavimą į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritoriją rinkliavos tarifai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais ne šios teritorijos gyventojai už įvažiavimą automobiliu privalės susimokėti net 50 eurų.
Dar 23,1 euro ir po 1,7 euro už kiekvieną keleivį reikia susimokėti už perkėlimą keltu per Kuršių marias.
Tad vien už įvažiavimą į Neringą, be tiesioginių kelionės išlaidų, kainuoja apie 80 eurų.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis gina priimtą sprendimą ir aiškina, kad jį padiktavo būtinybė.
„Rinkliavos tikslas – reguliuoti transporto priemonių srautus, todėl pirmąsias dvi birželio, paskutines dvi rugpjūčio ir pirmąsias dvi rugsėjo savaites lengviesiems automobiliams rinkliava už įvažiavimą į Neringą mažėja net tris kartus – nuo 30 iki 10 Eur. Taip siekiame paskatinti vykti į Neringą šiais laikotarpiais, kurie taip pat džiugina gerais orais bei laisvalaikio galimybių po atviru dangumi gausa.
Vietinė rinkliava nėra didinama kasmet. Dauguma vietinės rinkliavos dydžių buvo patvirtinti 2016 metais ir 9 metus nebuvo keičiami (mopedams, motoroleriams, motociklams, automobiliams gyvenamiesiems namams ar vietinė rinkliava metams). Dalis vietinės rinkliavos dydžių buvo keičiami prieš 6 metus (autobusams) ar prieš 5 metus (lengviesiems automobiliams)“, – raštu atsakė D. Jasaitis.
Jis taip pat priminė, kad rinkliavos už įvažiavimą į Neringą lengvaisiais automobiliais maksimalūs rinkliavos dydžiai taikomi tik du vasaros mėnesius. Likusius dešimt mėnesių rinkliava lengviesiems automobiliams siekia tik 10 Eur. Beje, populiariausiais vasaros mėnesiais 25 eurų dydžio rinkliavą privalės mokėti ir elektra varomų automobilių valdytojai.
„Neringoje laukiame visų, kurie vertina išskirtinį UNESCO saugomą Kuršių nerijos kraštovaizdį ir kuriems svarbūs tvaraus turizmo principai – kurortinis gyvenimas čia neapsiriboja tik dviem vasaros mėnesiais, na, o vykstant šiuo laikotarpiu kviečiame rinktis alternatyvias atvykimo į Neringos galimybes, kurių vasarą tikrai gausu“, – neringiškių sprendimą siekė pateisinti D. Jasaitis.
Trūksta vietos automobiliams
Viena iš tokio atvykstančiųjų į KNNP lankytojų skaičiaus ribojimo priežasčių – vietų automobiliams statyti stygius. D. Jasaičio teigimu, Neringos gyvenvietėse tėra 1300 vietų automobiliams pastatyti, todėl visų atvažiuojančiųjų mašinos fiziškai netelpa.
2024 m. gruodžio 30-osios duomenimis, į Neringą pernai iš viso įvažiavo 318735 transporto priemonės. Tačiau neringiškiai nutyli, kad beveik pusė šių automobilių, 169 000, sudarė „vietiniai“ automobiliai – Neringos savivaldybėje deklaravusiųjų gyvenamąją vietą.
O vien vasaros mėnesiais liepą ir rugpjūtį į Neringą vidutiniškai įvažiuoja 87 683 lengvosios transporto priemonės. Natūralu, kad ne visų jų valdytojai randa vietos, kur pastatyti automobilius. Net ir patys neringiškiai, kurių diduma vasaros mėnesiais verčiasi gyvenamųjų būstų nuoma, bijo išvažiuoti automobiliu iš daugiabučio aikštelės, nes į ją akimirksniu atlėks koks nors atvykėlis. Todėl vasarą tikrieji neringiškiai mieliau važinėja autobusais.
Tačiau iš vietinės rinkliavos, kurią įvažiuojant į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją sumoka pusiasalyje neįperkantieji būsto, surinkdama milijonus Neringos savivaldybės administracija ratuotais atvykėliais nelabai džiaugiasi.
Per visus 2024 metais rinkliavos sumokėta 2,7 mln. Eur. Tačiau kaip panaudojami šie pinigai, sužinoti neįmanoma. Informacija paslėpta po devyniais užraktais.
„Surinktos lėšos patenka į bendrą Neringos savivaldybės biudžetą, sudarydamos galimybę prižiūrėti, vystyti kurortinę infrastruktūrą, kuri didžiąja dalimi tarnauja kurorto svečiams. 2024-aisiais vien Neringos priežiūrai skirta – 2,701 mln. Eur. Atliekų, kurių kiekiai dėl kurorto lankytojų srautų išauga kelis kartus, išvežimas šiais metais kainavo daugiau nei buvo planuota – 460 tūkst. Eur (40 tūkst. Eur daugiau)“, – tik tokia informacija pateikiama Neringos savivaldybės atstovės spaudai Sandros Vaišvilaitės raštu parengtame atsakyme.
Tačiau kas slypi po fraze „prižiūrėti kurortinę infrastruktūrą“, nepavyko sužinoti.
Dar sovietiniais laikais šiaurinėje Nidos dalyje Kuršių gatvėje buvo įrengta beveik 600 automobilių talpinanti stovėjimo aikštelė. Per privatizacijos vajų ji tapo privačia nuosavybe. Aikštelėje planuota vykdyti gyvenamųjų namų statybas. Tačiau po liūdo Preilos „baobabų“ likimo šio sumanymo atsisakyta. Todėl šiuo metu ši teritorija plyti tuščia ir nenaudojama.
Siūlo rinktis kitą būdą
Neringos savivaldybė aiškina, esą vietinė rinkliava už įvažiavimą į Neringą skirta reguliuoti transporto srautus. Mat „UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje yra labai ribota rekreacinė apkrova, o didėjantys transporto priemonių srautai ne tik sudaro spūstis Smiltynės perkėlos prieigose, bet ir tampa pernelyg dideli Neringos kurortinei infrastruktūrai. Įvertinus tai, atsiranda poreikis ieškoti sprendimų, kurie prisidėtų prie transporto srautų mažinimo Neringoje du „karščiausius“ vasaros mėnesius.“
Todėl savivaldybė individualiais automobiliais trumpam laikui atvykstančiuosius kviečia rinktis patrauklias alternatyvas – atrasti vandens kelius, rinktis keliones autobusais ir traukiniais (maršrutas „Pajūrio ekspresas“). Po pačią Kuršių neriją keliauti dviračiais.
Tačiau pasakydami A neringiškiai nieko neužsimena apie B. Pavyzdžiui, Neringoje registruotos E. Zinkevičiaus individualios įmonės autobusai nėra pritaikyti vežti dviračius. Šios ekologiškos transporto priemonės kišamos į autobusų krovinių skyrių. Su sąlyga, jei jame yra vietos. Bet jei keleivių yra itin daug, pirmenybė teikiam jų lagaminams, o dviratininkai tiesiog vejami, kad nekliudytų.
Na, o paminėtas kombinuotas kelionės būdas traukiniu ir autobusu „Pajūrio ekspresas“ taip pat turi savo minusų. Kadangi iš Neringos grįžtantis autobusas eilės įvažiuoti į keltą priverstas laukti bendroje eilėje. Todėl yra pasitaikę atvejų, kad autobusai vėluoja, o traukiniai išvažiuoja be dalies keleivių.
Spartus populiacijos augimas
Tačiau tikroji priežastis, kodėl stinga vietos automobiliams pastatyti, o prie keltų nusidriekia milžiniškos spūstys, per pastaruosius metus kosminiais tempais išaugusių „popierinių“ neringiškių skaičius. Didmiesčių, ypač iš Vilniaus ir Kauno, gyventojų, Neringoje įsigijusių nekilnojamojo turto ir čia deklaravusiųjų gyvenamąją vietą, automobiliai ir sudaro kritinę transporto masę, kurią ir nori reguliuoti meras. Būtent dėl šių piliečių, šaltuoju metų laiku gyvenančiųjų miestuose, o vasaroti per visą Lietuvą skubančių į Kuršių neriją, net ir nuolatiniai neringiškiai nebeturi vietos automobiliui pastatyti.
Šiek tiek statistikos: gyventojų registro duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. Neringoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 5346 gyventojai. 2024 m. liepos 1 d. – 5443, o metų pabaigoje – gruodžio 1 d. Neringoje gyveno 5410 žmonių. Šiek tiek mažiau nei vasarą. Toks „gyventojų“ skaičiaus svyravimas patvirtina gandą, kad vasarą Neringoje gyventojų „padaugėja“, o žiemą – sumažėja. Tiesa, deklaracijas tvarkantieji specialistai pažymi, kad pastaraisiais metais gyventojų svyravimo šuoliai jau nėra tokie drastiški, kaip prieš keletą metų, tačiau per metus vis tiek tenka tvarkyti apie 600 gyventojų duomenų. Galbūt, kai kurie apsukruoliai vasarą registruojasi draugo-pusbrolio- dėdės-krikštamotės bute kurioje nors vienoje iš Neringos gyvenviečių, o žiemą, kai reikia leisti vaisku į mokyklą, grįžta į didmiestį?
Nežino niekas
Tačiau koks realus visus metus gyvenančių asmenų skaičius – nežino niekas. Gal žino, tačiau žmonių Kurių nerijos gyvenvietėse yra tiek mažai, kad niekas nenori garsiai pasakyti.
Nuolatinių gyventojų mažėjimo dinamiką puikiai iliustruoja moksleivių skaičius Neringos mokyklose. Dar XXI amžiaus pradžioje Lietuvai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje veikė dvi mokyklos – gimnazija Nidoje, kurioje mokėsi per 350 jaunųjų neringiškių, ir dešimtmetė mokykla Juodkrantėje, kur mokslus krimto apie 80 juodkrantiškių.
Išsaugoti Juodkrantės mokyklą norėta įvairiais būdais, net ir kviečiant moksleivius iš kitų Lietuvos vietovių. Tam buvo įsteigta L. Rėzos kadetų mokykla. Tačiau ji gyvavo neilgai. Nes nesugebėta surasti patalpų mokinių bendrabučiui. Iš pradžių mažieji kadetai glaudėsi Krašto apsaugos ministerijai priklausančioje poilsiavietėje tolokai nuo miestelio. Kariškiams nutraukus sutartį, nuspręsta bendrabutį įrengti apleistoje poilsiavietėje netoli Gintaro įlankos. Tačiau planai liko tik popieriuje. Bendrabutis įrengtas nebuvo, pastatas iki šiol tebegriūva, nelikus moksleivių mokykla Juodkrantėje buvo išvis likviduota.
Moksleivių mažėja ir Nidos gimnazijoje. Kalbinti abiturientai prisiminė, kad prieš kelis dešimtmečius tai buvo „normali“ triukšminga mokykla, kurioje buvo ir A, ir B klasės. Šiandien Nidos gimnazijoje mokosi apie 150 mokinių. Mokyklai gyvybės šiek tiek priduoda kelios dešimtys ukrainiečių vaikų, nes neringiškių gimnazistų liko apie 120.
Pabandykime pažongliruoti skaičiais – valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. mūsų šalyje buvo 503 510 vaikų, arba 17,5 proc. visos populiacijos. Tad pagal šią proporciją Neringoje turėtų gyventi 946 vaikų. Akivaizdu, kad jų tiek nėra.
Tačiau „popierinių“ neringiškių gausėjimas džiugina savivaldybės merą D. Jasaitį, anot kurio, „visi asmenys, savo gyvenamąją vietą siejantys su Neringa mums yra jos gyventojai, kurių interesų užtikrinimas – mums visada išliks prioritetu.“
Ar kalbėtų taip meras, jei už tų „popierinių“ gyventojų atvykimą į Neringą reikėtų mokėti savivaldybei? Paslaptis ta, kad visi Neringoje deklaravusieji gyvenamąją vietą turi teisę keltais persikelti neatlygintinai ir be eilės. Savaime suprantama, pelno siekiančios akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltai labdaros nedalija. Bendrovei už neatlygintinas „neringiškių“ keliones per Kuršių marias mokamos kompensacijos iš Kelių fondo. Kitaip tariant – mes visi, kurie perkame kurą degalinėse.
Šią prielaidą patvirtina ir AB „Smiltynės perkėlos“ duomenys. Nes beveik pusę jos klientų 2024 m. sudarė „neringiškių“ automobiliai – net 44 proc. visų perkeltų transporto priemonių sudaro priemonės, už kurias mokamos kompensacijos. Iš viso į abi puse perkelta net 339 000 automobilių, už kuriuos buvo „kompensuota“. Už jų perplukdymą pernai „Smiltynės perkėlai“ buvo sumokėta rekordinė suma – 4,019 mln. eurų (be PVM).
2023 m. į abi puses perkelta 326 tūkst. automobilių, už kurių plukdymą mes visi sumokėjome 3,466 mln. eurų (be PVM). 2022 m. į abi puses perkelta 308 tūkst. automobilių, už kuriuos mes visi sumokėjome 2, 782 mln. eurų (be PVM).
