Priminimas sąžiningai vykdyti veiklą galėtų būti Lietuvos apeliacinio teismo paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas atstovaujamo kreditoriaus prašymas iškelti bankroto bylą skolininkui, rašoma pranešime spaudai. Situacija skolininkas bandė paaiškinti tvrtindamas, kad nuo šių metų vasario atsiskaitymus su kreditoriais vykdė per Belgijos banke atidarytą sąskaitą, o atsiskaitymai Lietuvos banke registruotoje sąskaitos buvo vykdomi tik iki antstolė areštavo skolininko sąskaitas ir į jas nukreipė išieškojimą.
Skolininkas pasirinko nesąžiningą kelią
Pasak advokatės, šioje situacijoje skolininkas sąmoningai siekė nevykdyti teismo sprendimo ir nemokėti priteistų sumų kreditoriui. O tam pasinaudojo Belgijos banke turima sąskaita ir atsiskaitymus nukreipė būtent per užsienio sąskaitą. Per Lietuvos sąskaitą nebuvo vykdomi atsiskaitymai, todėl antstolio taikomas areštas Lietuvoje esančiai sąskaitai nepadėjo mažinti kreditoriui esantį įsiskolinimą.
„Įprastai atsiradus skolininkui, kreditorius teikia pretenziją, priminimus dėl skolų padengimo, komunikuoja dėl apmokėjimo tvarkos išdėstymo dalimis. Jei ginčo nepavyksta išspręsti taikiai yra kreipiamasi į teismą ir priteisiama skola teismine tvarka.
Sprendimui įsiteisėjus ir skolininkui jo nevykdant kreditorius išsiima vykdomąjį raštą ir kreipiasi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo vykdymo pradėjimo. Antstolis areštuoja sąskaitas, turtą, tačiau antstolis veikia tik Lietuvos ribose, jis neturi galimybės atlikti kokių nors priverstinių veiksmų už Lietuvos ribų. Skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu, teikti informaciją apie turtą“, – komentuoja Ž. Stuglytė.
Ką svarbu žinoti apie teismo sprendimą?
- Skolininkas kreditoriaus atžvilgiu privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
- Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyta teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.
- Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus.
- Lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo, todėl šis turtas negali būti vertinamas kaip realus įmonės turtas, atitinkamai tokiu negali būti vertinama ir likusi neišpirkta turto vertė.
- Į užsienio banko sąskaitas gauti mokėjimai patvirtina turimas lėšas ir tai, kad priverstinio skolos išieškojimo metu skolininkas turi pajamų, iš kurių galėjo ir turėjo vykdyti pradelstą prievolę kreditorei, tačiau to nedaro.
- Skolininko nemokumui konstatuoti pakanka nustatytos vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų.
- Kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei laikytinas paskutine gynybos priemone (lot. ultima ratio), nes išnaudojus savo pažeistų teisių gynimo būdus ir negavus jokio teigiamo efekto.
- Bankroto byla gali būti iškelta, net ir tuo atveju, jeigu skolininko įsipareigojimai neviršija turimo turto, tačiau nesąžiningas skolininko elgesys ir sąmoningas įsiskolinimų nevykdymas gali nulemti bankroto bylos iškėlimą.