Nuo „Rail Baltica“ dokumentų Latvijoje panaikinta slaptumo žyma: milijardinės išlaidos gniaužia kvapą

Jau artėjant 2022 m. tapo aišku, kad pirminė „Rail Baltica“ šimtmečio statybų projekto kaina Latvijoje nuo 1,92 mlrd. eurų išaugo beveik dvigubai. Dalį padidėjusių išlaidų nulėmė infliacija – augančios darbo jėgos bei medžiagų kainos, rašo Latvijos „Delfi“ portalas.

Tačiau kur kas svarbesnė išaugusios projekto vertės priežastis susijusi su tuo, kad pradinė geležinkelio linijos idėja apaugo papildoma būtinybe nutiesti privažiavimo kelius, pastatyti traukinių stotis ir optimizuoti senąją vėžę. Pagrindiniame kelyje vėžės plotį reikėjo padidinti iki 1435 mm, o kilometražas buvo didelis, nes geležinkelis turėjo sujungti Estiją, Latviją ir Lietuvą.

Šie duomenys yra paremti neseniai išslaptintais „Rail Baltica“ projekto informaciniais dokumentais, kurie anksčiau buvo klasifikuojami kaip turintys „apribotą prieigą“. Jie apima projekto laikotarpį iki 2022 m. imtinai. Taigi dabar galima susipažinti su šio projekto realizacijos eiga 2022 m. pradžioje ir antrajame bei trečiajame ketvirčiuose.

Tai, kas atrodė slapta, dabar jau yra akivaizdu: projektas juda, terminai pasislinko toli į priekį, išlaidos auga, o dabartinis Latvijos transporto ministras Kasparas Briškenas per koalicijos posėdį šių metų birželio pradžioje pareiškė, kad pirmojo etapo išlaidų dalis padidėjo mažiausiai tris kartus.