Raibuliuojanti 280 metrų plieno ir aliuminio banga tęsiasi per visą britų architekto Normano Fosterio suprojektuoto komplekso perimetrą, nukreipdama vėją virš lauko restoranų ir barų lankytojų ir taupanti oro kondicionieriaus sąnaudas. Baldakimas yra padengtas saulės kolektoriais ir sulaiko lietaus vandenį, kuris drėkina sodus.
Žalieji biurai ir daugiabučiai namai, suprojektuoti ekologiškam eksploatavimui, kyla visame pasaulyje: architektai panaikina beveik šimtmetį trukusią darbuotojų izoliaciją nuo gamtos ir stengiasi pritaikyti struktūras prie jų natūralios aplinkos. Šiuos pokyčius lemia griežtesni statybos kodeksai, noras sumažinti energijos sąnaudas ir, visų pirma, korporacijų ir startuolių, bandančių akcininkams ir klientams parodyti, kad atitinka aplinkosaugos standartus, reikalavimai.
„Vis labiau pereinama prie to, kad ekologiški pastatų sertifikatai tampa vystytojų konkurenciniu pranašumu“, – teigia Gabrielis Wilsonas-Otto, pasaulinis tvarumo tyrimų vadovas iš Honkongo „BNP Paribas Asset Management“. Reguliuotojai taip pat skatina pokyčius, nes energiją taupantys pastatai „labai efektyviai“ mažina anglies dioksido kiekį miestuose, pabrėžia jis.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, komerciniai ir gyvenamieji pastatai visame pasaulyje sudaro apie 12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių emisijų. Apžvelgus septyniasdešimt Suomijos Aalto universiteto mokslininkų atliktų tyrimų, paaiškėjo, kad ekologiškas pastatas sumažina priežiūros išlaidas, padidina nuomos pajamas ir pakelia nekilnojamojo turto kapitalo vertę.
Atogrąžų architektai susiduria su unikaliu iššūkių ir galimybių deriniu: nuo amžinų karščių ir drėgmės iki intensyvių liūčių, o kai kuriose vietovėse ir smarkių audrų. Šių klausimų sprendimas bus kritiškas siekiant suvaldyti visuotinį atšilimą. Iki 2050 m., kai pagal Paryžiaus susitarimą pasaulis turėtų atsisakyti anglies dioksido emisijų, pusė pasaulio gyventojų gyvens atogrąžų juostoje (palyginus su 40 proc. šiandien), o turto kaupimas, urbanizacija ir industrializacija šiame regione turėtų augti sparčiau nei kitose platumose.
„Azijos pastatai dažnai išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų už pasaulinį vidurkį“, – pažymi Philippe’as Delorme’as, „Schneider Electric SE“ energetikos vadybos viceprezidentas.
Singapūras, nuo pusiaujo pakilęs tik 1 laipsniu į šiaurę, jau matė galybę žaliųjų pastatų, nes vyriausybė dar 2005 m. pradėjo savanorišką „Žaliojo ženklo“ sertifikavimo sistemą. Kompleksas „South Beach“, kurį pastatė „City Developments Ltd.“, pagal šią sistemą vertinamas platininiu, o tai reiškia, kad, palyginus su tradiciniu pastatu, jis gali sutaupyti daugiau nei 30 proc. energijos.
„Energijos vartojimo efektyvumas atogrąžų mieste, tokiame kaip Singapūras, yra tiesiog būtinas dalykas“, – teigia Esther An, „City Developments“ tvariosios plėtros vadovė. 2021 m. „Corporate Knights Inc.“ jos kompaniją įvertino kaip tvariausią Azijos nekilnojamojo turto vystytoją. „Žaliasis pastatas padeda susigrąžinti investicijas“, – sako ji.
Vis dėlto išlaidų taupymas – ne vienintelis veiksnys. Nekilnojamojo turto vystytojai susiduria su didėjančia paklausa iš kompanijų ir startuolių, norinčių patvirtinti savo ekologišką profilį. Aukščiausių sertifikatų paprastai ieško tarptautinės kompanijos, turinčios pranešti apie savo ESG standartus akcininkams ir duomenų centrams, siekiantiems sumažinti veiklos išlaidas, paaiškino Timas Lo, Honkongo sertifikavimo sistemos „BEAM Society“ sisteminės plėtros vadovas. „Prekybos centrai, tiek dideli, tiek maži, taip pat skuba persikraustyti į ekologiškus pastatus, nes pirkėjai nori sveikesnės erdvės.“
Honkonge biurų pastatai, turintys aukščiausią kvalifikaciją, iš nuomininkų ima 37 proc. priemoką, pasakojo Roddy Allanas, „Jones Lang LaSalle“ Azijos ir Ramiojo vandenyno vyriausiasis tyrimų vadovas.
Aukščiausių standartų laikymasis apima kur kas daugiau nei saulės kolektorių įdiegimas. Cementas ir medžiagos, gamybos metu generuojančios mažiau CO₂, augmenija ir saulės spindulius atspindinti geometrija – tai tik kelios iš dešimčių technologijų, naudojamų siekiant sumažinti anglies dioksido pėdsaką ir eksploatacines išlaidas. Siekdamos pritraukti aukščiausios klasės nuomininkus, kompanijos dažnai pasitelkia visame pasaulyje garsius architektus, šitaip užsitikrindamos ne tik tvarumą, bet ir statusą.
Atogrąžų miestuose svarbu statyti tokias konstrukcijas, kurios ne tik įspūdingai atrodytų, bet ir teiktų patikimą vėsinimą. Kylant visuotinei temperatūrai, atogrąžų vėsinimas įkvėpė daugybę novatoriškų technologijų, pradedant Rio de Žaneiro „Museu do Amanhã“ („Rytojaus muziejus“), kuriame naudojamas šaltas vanduo iš kaimyninės Guanabaros įlankos dugno, ir baigiant kabančiais Singapūro „ParkRoyal“ viešbučio sodais bei deimanto formos Malaizijos pastato „Suruhanjaya Tenaga“ kuriamais pavėsiais.
Būtinybė integruoti šias naujas sistemas į pastatus skatina šlietis ir jungtis technologijų kompanijas, statybų bendroves ir miestų savivaldybes. Viena tendencija, ypač populiari didžiuosiuose Kinijos miestuose, tokiuose kaip Pekinas ir Šanchajus, yra saulės kolektorių integravimas į naujus pastatus. Didžiausia pasaulyje saulės energijos gamintoja „Longi Green Energy Technology Co.“ šiemet įsigijo 27 proc. statybinių medžiagų gamintojo akcijų, kad padidintų galimybes statybų metu įmontuoti savo fotovoltines sistemas.
Tvari plėtra nekilnojamojo turto bendrovėms siūlo dar vieną, vis svarbesnį, šaltinį – didesnį finansavimo pasirinkimą. Nekilnojamasis turtas tapo varomąja jėga sparčiai besiplečiančioje skolų rinkoje, kurios viena didžiausių emitentų – JAV įsikūrusi hipotekos paskolų bendrovė „Fannie Mae“. „City Developments“ pirmąją Singapūro žaliąją obligaciją išleido 2017 m., o „CapitaLand Ltd.“ praėjusiais metais pasekė jos pėdomis.
Honkongo „New World Development Co.“ sausio mėnesį išleido su tvarumu susietą dolerinę obligaciją, kuri išplėtė Naujojo pasaulio investuotojų bazę, nes 80 proc. skolos atiteko ESG investuotojams, pasakoja kompanijos tvarumo vadovė Ellie Tang. Pasak jos, pasiūlymo dalis buvo „labai agresyvus tikslas“ iki 2026 m. pasiekti 100 proc. atsinaujinančią energiją Didžiosios įlankos rajone nuomojamose patalpose. Žaliasis finansavimas gali sumažinti finansavimo išlaidas ir išplėsti investuotojų pasirinkimą, teigė Fanny Lung, kompanijos „Swire Properties Ltd.“, savo pirmąją žaliąją obligaciją pristačiusios 2018 m. ir surinkusios 500 mln. dolerių finansavimą, finansų direktorė.
Statybininkams ir nuomininkams problemą kelia žaliųjų sertifikatų nuoseklumo trūkumas. Šie sertifikatai, dažniausiai – kodeksų kratinys, atsiranda vyriausybių, miestų administracijų ir privačių reitingavimo įmonių iniciatyva. JAV turi LEED reitingų sistemą, kurią valdo JAV Žaliųjų pastatų taryba. Europos Sąjunga bando sukurti išsamią bloko sertifikavimo sistemą ir jau įvedė kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar turtas, įskaitant nekilnojamąjį, yra ekologiškas. Ši europietiška sistema atsirado tik 2020 m. liepos mėnesį. Kinijoje septynios vyriausybinės ministerijos tą patį mėnesį paskelbė veiksmų planą, kuriame reikalaujama, kad 70 proc. miesto statybų iki 2022 m. būtų ekologiškos.
Atogrąžose tokios patikimos vertinimo programos trūksta, o tarptautinėms kompanijoms suteikiama papildoma paskata regionines atstovybes įsirengti turtinguose miestuose, pavyzdžiui, Singapūre ar Honkonge, kurie turi patikrinamas programas, sertifikuojančias ekologiškus pažymėjimus.
Daugeliui nuomininkų ir statybininkų pagrindinė kliūtis yra pradinės statybų išlaidos. 2018 m. „World Green Building Trends“ apklausoje beveik pusė respondentų kaip didžiausią kliūtį nurodė išlaidas, tada – politinės paramos ar paskatų stygių, visuomenės sąmoningumo trūkumą ir išankstinę nuostatą, kad žaliosios statybos yra skirtos tik aukščiausios klasės projektams.
Nenuostabu, kad žaliosios statybos yra labai jautrios ekonominėms sąlygoms. Pietryčių Azijoje sertifikuotų pastatų skaičius šio tūkstantmečio pradžioje sparčiai augo, tačiau po 2007–2008 m. pasaulinės finansų krizės smarkiai sumažėjo, teigia Ph. Delorme’as iš „Schneider Electric“. „Nors matome vis daugiau Azijos nekilnojamojo turto vystytojų, statančių energiją taupančius pastatus, o tvarių statybų srityje pirmauja Singapūras, pažanga išlieka lėta.“
Vietoj to, daugelis firmų ėmėsi atnaujinti senesnius pastatus. Remiantis Miesto žemės instituto ir kitų institucijų atliktų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į investicijų lygį, sistemų pertvarkymas energijos sąnaudas gali sumažinti nuo 15 iki 35 proc.
Tačiau griežtėjant vyriausybių reglamentams ir vis daugiau nuomininkų renkantis aukščiausios kokybės pastatus, visos naujos statybos ilgainiui turės tapti ekologiškomis.
„Žaliosios statybos – tai aiški nauda aplinkai, tačiau investicijos į ekologiškus pastatus taip pat reiškia sutaupytas eksploatacines sąnaudas, trumpesnį atsipirkimo laikotarpį ir bendrą turto vertės padidėjimą, – pabrėžė JAV LEED techninės plėtros vyresnioji viceprezidentė Melissa Baker. – Nekilnojamojo turto vystytojai, statantys neekologiškus pastatus, gali atsidurti nepalankioje situacijoje.“