Kodėl taip nutiko, nors pajamos, kaip rodo statistika, metai po metų tik didėja ir kiek realiai reikia uždirbti, kad save galėtum priskirti šiai visuomenės grupei, kalbamės laidoje „Verslo požiūris“.
„Man neteko matyti laikų, kad žmonės būtų patenkinti. Tai psichologinis dalykas. Kalbant apie pajamas ir ką pagal statistiką galima priskirti vidurinei klasei, tą turėtų daryti Sodros specialistai, kurie turi statistiką ir tada būtų aišku, ar realiai vidurinė klasė didėja, ar mažėja. Nes kitaip tik spėlionės“, – sako Dainius Dundulis „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas sako, kad, jo nuomone, jei žmogus neturi turto, jo atlyginimas „į rankas“ turi svyruoti nuo 2 iki 4 tūkstančių eurų. Tačiau tai daugiau pojūtis, nes žmonės save priskiria šiai klasei arba ne pagal kaip jaučiasi, o ne pagal tai, ar atitinka kokius nors realius kriterijus.
Tai suma, kuri gerokai skiriasi nuo oficialios statistikos. Vidurinei klasei pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką priskirtini gyventojai, kurių pajamos siekia 1363–3634 eurus, neatskaičius mokesčių (930–2200 eurų „į rankas).
Tačiau verslininkas pabrėžė svarbų aspektą – jei žmogus turi turto pajamų, tam, kad galėtų save priskirti vidurinei klasei, jam reikia mažiau. Pavyzdžiui, jei turi nekilnojamąjį turtą ir jo nereikia nuomoti išlaidų reikia mažiau.
„Lietuviška vidurinė klasė tai žmogus, kuris gauna apie du tūkstančių eurų pajamų per mėnesį „į rankas“. Priklauso nuo išlaidų struktūros. Tačiau apklausos buvo apie žmogaus jausmą, kaip jis jaučiasi, ar gali sau leisti keliones, skolintis ir ramiai žiūrėti į priekį. Žmonių, kurie gali ramiai žiūrėti į ateitį mažėja“, – kiek kitaip į vidurinę klasę žvelgia Petras Čepkauskas, „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, ir sako, kad brangių prekių pirkimas vienas iš psichologinių ženklų, kad priklausai vidurinei klasei.
P. Čepkauskas sako, kad kainų tyrimuose mato labai aiškią tendenciją. Pigiausių prekių krepšelis, lyginant su prieškariniu laikotarpiu, brango 16 proc. Žinomų prekės ženklų, kuriuos vartoja vidurinė klasė, brango 46 proc. Dėl to joje esantys žmonės jaučia spaudimą. Taip pat jie dažnai skolinasi ir pajuto spaudimą dėl palūkanų normų.
Kitas aspektas nedarbas. Nors mes vieni iš lyderių ES pagal algų kilimą, tačiau esame ketvirtoje vietoje pagal nedarbo lygį.
Kita garsių ekonomistų diskusija ar pasiekėme vokiečių perkamąją galią.
„Kalbant apie statistinius vidurkis, to nepasiekėme. Tą sunku paneigti, nors ten maisto prekėms PVM 6 proc., pas mus 21 proc. Be to, labai daug svarbių tarptautinių prekės ženklų produktų gaminami ten. Nebūna taip, kad vietoje gaminta produkcija būtų brangesnė nei eksportuota“, – aiškina D. Dundulis.
Verslininkas, kalbėdamas apie vidurinę klasę, pabrėžia, kad skiriasi pats mentalitetas. Vokietis, skirtingai nuo lietuvio, geriau taupys maistui, bet išvažiuos atostogauti. Iš kitos pusės D. Dundulis sako, kad ryškių skirtumų tarp Vilniaus ir regionų nebeliko, be to, sostinėje išlaidų kur kas daugiau.
„Vilniuje pajamos ir išlaidos didesnės. Miesteliuose kita vartojimo struktūra. Prieš keliolika metų žmonės gana daug maisto užsiaugindavo patys. Dabar ši dalis sumažėjusi. Užtenka pasižiūrėti nedarbo ir pajamų lygį pagal regionus ir bus viskas aišku. Be to, regionuose prastesnis paslaugų prieinamumas ir tai kartais gali kainuoti daugiau nei didmiesčio gyventojams“, – sako P. Čepkauskas.
Vis mažiau save priskiria vidurinei klasei
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nors vidurinei klasei save priskiriančių respondentų skaičius šįmet sumažėjo 3 proc. punktais, ja save laiko daugiau nei pusė šalies gyventojų.
„51 proc. gyventojų nurodė, kad save priskirtų vidurinei klasei. Skaičius didelis – didesnis nei Estijoje ar Latvijoje, bet liūdina tai, kad 2019 metais net 58 proc. save priskyrė vidurinei klasei. Tad ši dalis mažėja“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Šių gyventojų dalis, anot ekspertės, migruoja link žemesnės vidurinės klasės, tokių žmonių dalis šiemet ūgtelėjo 3 proc. punktais ir siekia 34 proc.
Viduriniosios klasės atstovas, pasak jos, apibrėžiamas kaip tas, kuris nesirūpina, kaip susimokėti už maistą, komunalinius įsipareigojimus, gali kreiptis į privačius gydytojus, keliauti, pramogauti, yra apsirūpinęs savo senatvei, turi santaupų.
„Kai paklausiame žmonių, kokie yra viduriniosios klasės kriterijai, išskiriamas nekilnojamojo turto (NT) turėjimas, nesvarbu, ar įsigytas su paskola, ar paveldėti. Lietuvių meilė NT neblėsta. Labai svarbu yra galimybė bent kartą per metus leisti sau 7 dienų kelionę užsienyje. Trečias dalykas yra saugumo pagalvė, finansinis rezervas“, – kalbėjo ekspertė.
Aukštesnei vidurinei klasei priskiriančių save gyventojų dalis išlieka stabili ir siekia 7 proc.
Tarp priežasčių, kodėl vidurinei priskiriančių žmonių skaičius sumažėjo, yra ir nusistovėjęs kainų lygis.
„Nepaisant to, kad mūsų perkamoji galia atsistatė ir auga, kainų lygis parduotuvėse yra nusistovėjęs. Nors kainos šiais metais ir neauga, bet gyventojus psichologiškai ir subjektyviai tai šiek tiek veikia, kai nuėjus ir palyginus, tarkime, grietinės kainą su buvusia praėjusiais metais, jie nėra patenkinti, kad maisto produktų kainos yra pakilusios“, – pastebėjo ji.
Negana to, pastaraisiais metais kiek pasikeitė ir užimtumo struktūra – atsirado daugiau gyventojų, kurie dirba ne pagal darbo sutartis, tad neturi ir socialinių garantijų, o jų pajamos dažnai neaugo tiek, kiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis.
