Sektorius šiuo metu patiria aibę problemų, tokių kaip augančios išlaidos medžiagoms, kaltinimai priverstiniu darbu ir agresyvėjantis prekybos karas. Modulių kainos pirmą kartą per kelerius metus ėmė kilti, o kai kurie gamintojai prašo pirkėjų, jei tik įmanoma, atidėti pirkimus. Ir nors saulės energijos suvartojimas kasmet vis didesnis, Volstritas perspėja, kad plėtros tempas gali smarkiai sulėtėti, jei šios kliūtys ir toliau liks nekontroliuojamos.
„Sistemos sukrėtimai per pastaruosius du ar tris mėnesius išties neturi precedento, – teigia „BloombergNEF“ analitikė Jenny Chase. – Turime kuo greičiau pasiekti nulinių emisijų tikslą, o tam mums reikia daug saulės ir vėjo energijos. Privalome drastiškai padidinti šios rūšies energijos kiekį, antraip savo tikslo nepasieksime.“
Kliuviniai gali pasirodyti laikini, o vėlavimai iš esmės turėtų pasibaigti iki 2022 m. pabaigos, kai naujos saulės energijos gamyklos padės spręsti tiekimo grandinės problemas. Tačiau bet koks sektoriaus trikdis turės ilgalaikį poveikį, kadangi vietoj švarios energijos tenka naudoti iškastinį kurą, kurio emisijos ištisus dešimtmečius sulaiko šilumą atmosferoje. 2020 m. saulės energija sudarė tik 3,3 proc. visos pasaulio elektros energijos. „BloombergNEF“ apskaičiavo, kad norint iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulį, pasauliui iki 2030 m. kasmet reikia pridėti 455 gigavatus saulės energijos.
Praėję metai buvo rekordiniai – o buvo pridėti vos 144 gigavatai. Pastarosios kliūtys smogė prieš pat lapkričio pabaigoje prasidėjusias Jungtinių Tautų COP26 klimato derybas, kurias daugelis laikė lemiamomis – ir galutinėmis – pastangomis pažaboti visuotinį atšilimą.
Dar prieš metus buvo lengva puoselėti optimizmą saulės energijos atžvilgiu. Joe Bideno atėjimas į valdžią, Kinijos įsipareigojimas iki 2060 m. pasiekti grynąjį nulį ir Europos žaliasis kursas reiškė, kad pirmą kartą visos trys dominuojančios ekonomikos vienu metu išreiškė palaikymą energetiniam perėjimui. O dešimtmečius trukęs kruopštus mokslininkų ir kompanijų darbas užtikrino, kad daugumoje pasaulio šalių saulės energija dabar pigesnė už iškastinį kurą. Netgi technologijos Achilo kulnas – saulė šviečia ne visada – buvo jau beveik išspręstas patobulinus baterijas.
Paklausa, galima sakyti, nesumažėjo. Tačiau tiekimo grandinė nebesugeba jos patenkinti. Daugiausia kaltas polikristalinis silicis, arba polisilicis – ypatingai laidi medžiaga, daugiausia gaminama Kinijoje, naudojant šarminius chemikalus ir labai daug anglies energijos. Kadangi saulės baterijų paklausa išlieka tvirta, pagaminamo polikristalinio silicio tiesiog nebepakanka.
Dar sausio mėnesį „BOCI Research Ltd.“ analitikas Tony Fei perspėjo, kad polisilicio gamyklos gali jo pagaminti pakankamai vos 170 gigavatų plokščių, o tai kur kas mažiau, nei reikalauja agresyviausi skaičiavimai. Dabar aiškėja, kad jis buvo teisus, o polisilicio kainos nuo 2020 m. vidurio iki 2021 m. vidurio išaugo keturis kartus. Dabar dėl energijos krizės, kurią paskatino anglies trūkumas, sumažėjo metalo, naudojamo polisiliciui gaminti, atsargos, todėl kainos dar labiau pašoko. Kylančios plieno, aliuminio ir logistikos išlaidos taip pat didėja, o saulės baterijų kainos turėtų pakilti pirmą kartą nuo 2013 m.
Šios kliūtys pradeda atsispindėti ir analitikų prognozėse. „Guggenheim Securities LLC“ ką tik pašalino keturių saulės energijos kompanijų akcijų pirkimo reitingą, nurodydamas išaugusią riziką 2022 m. pelnui, kuris, pasak jo, dar neatsispindi bendruose įvertinimuose. Anksčiau šį mėnesį „Daiwa Capital Markets“ sumažino savo prognozę 2021-iesiems penkiolika gigavatų, o tai būtų daugiau nei pakankamai švarios energijos, kad aprūpintų kiekvieną Naujojo Džersio būstą – šie pajėgumai atidėti iki kitų metų. Tiek „Morgan Stanley“, tiek „Citigroup“ perspėjo apie artėjantį modulių stygių Kinijoje, didžiausioje pasaulio saulės energijos rinkoje, o JAV kitais metais padidins diegimo tempą vos 3,2 proc., nors 2021 m. pajėgumai išaugo net 58 proc., praneša „BloombergNEF“.
„Manome, kad gamybos sąnaudos pradeda daryti įtaką 2022 m. projektų tvarkaraščiui“, – tyrimo pastabose rašė „Guggenheim“ analitikai Josephas Osha ir Hilary Cauley. Didėjant sąnaudoms, „projektai, kurie pasirašant sutartis atrodė abejotini, dabar atrodo išvis neperspektyvūs“.
Polisilicis atsidūrė ir antros kontroversijos centre. Beveik pusė pasaulio polisilicio pagaminama Sindziange – vakarų Kinijos regione, kuriame buvo iškelti kaltinimai priverstiniu darbu ir žmogaus teisių pažeidimais, nukreiptais prieš etninę musulmonų uigūrų populiaciją. Tai sudavė smūgį saulės energijos pramonei birželį, kai Joe Bideno administracija užblokavo „Hoshine Silicon Industry Co.“, tiekiančios žaliavas keliems polisilicio gamintojams, medžiagų importą. Netrukus JAV muitinės agentai pradėjo išduoti įsakymus sulaikyti su Kinija siejamas saulės baterijas pasienyje, ir nuo to laiko problema nebuvo išspręsta.
„Pramonėje daug neapibrėžtumo, nes nežinia, kiek griežtas šiuo metu yra, arba bus ateityje, šių įsakymų vykdymas“, – teigia Kelsey Goss, „Wood Mackenzie“ tyrimų analitikė, kuri specializuojasi pasaulinės saulės energijos tiekimo grandinės ir technologijų klausimais.
Netrukus po pirmųjų importo sulaikymų tarp Kinijos ir JAV atsivėrė antrasis prekybos įtrūkis, kai grupė neįvardytų saulės energijos kompanijų kreipėsi į Bideno administraciją prašydama išplėsti Obamos laikų antidempingo tarifus kiniškoms saulės baterijoms ir pritaikyti juos produkcijai, gaminamai Kinijai priklausančiose įmonėse Tailande, Malaizijoje ir Vietname, kur JAV perka beveik 80 proc. saulės modulių. JAV prekybos departamentas dar nenusprendė, ar apskritai nagrinės apeliaciją, tačiau vien dėl tokios grėsmės kai kurios bendrovės nustojo siųsti savo gaminamus modulius į JAV, pranešė Saulės energijos pramonės asociacijos prekybos grupė.
„Tai padarė tiesioginį neigiamą poveikį rinkai, – paaiškino „Swinerton Renewable Energy“ prezidentas George’as Hershmanas. – Gamintojai iš karto pradėjo blokuoti užsakymus.“
Penki didžiausi Kinijos modulių gamintojai, pagaminantys maždaug pusę pasaulinės pasiūlos, praėjusį mėnesį atvirame laiške paprašė klientų atidėti pirkimus, kad būtų išvengta tiekimo grandinės sutrikimų. Pasak „Roth Capital Partners“, kai kurios JAV saulės energijos įrenginių bendrovės pradėjo siųsti darbuotojus namo, nes nebėra iš kur gauti modulių.
Žinoma, saulės energija nėra galutinai pasmerkta. Net ir kylant kainoms, saulės baterijos šiuo metu pigesnės nei 2018 m. spalį, o įrenginių skaičius po truputį didėja. Naujos polisilicio gamyklos ir galiausiai Kinijos energijos krizės pabaiga žada vėliausiai iki 2023 m. sumažinti kainas. Nepaisant viso ažiotažo, saulės energijos kompanijos šiais metais ir toliau tobulino savo technologijas ir gamybos efektyvumą, žadėdamos toliau mažinti sąnaudas. Jau nekalbant apie tai, kad didžiausias saulės energijos konkurentas – iškastinis kuras – yra įklimpęs į savas tiekimo problemas, dėl kurių anglies ir gamtinių dujų kainos pašoko iki rekordinių aukštumų.
Tačiau tai menka paguoda įrangos montuotojams, tokiems kaip Gautamas Dasas iš Indijos, kurie bando jau šiandien padidinti saulės energijos pajėgumus. 47-erių metų G. Dasas, palikęs „Citibank India“ iždo produktų vadovo pareigas ir 2016 m. įkūręs saulės energijos verslą „Oorjan Cleantech“, prognozavo, kad šiais metais pajamos išaugs penkis kartus. Tačiau pastaruoju metu jis susidūrė su kliūtimis, nes modulių kainos Indijoje šoktelėjo maždaug 20 proc. Kai kurie bendrovės projektai patyrė nuostolių, o kituose projektuose išaugusias išlaidas verslininkas pasidalijo su klientais.
Pasak jo, kai kuriais atvejais tiesiog nebuvo kito pasirinkimo, kaip atidėti montavimą ir tikėtis, kad kainos per kelis mėnesius sumažės, o tai bloga žinia tiek klientams, tiek bendroms emisijoms.
„Kaip Indijos gyventojas ir kaip verslininkas, manau, kad kuo daugiau ir kuo greičiau turėsime saulės energijos, tuo geriau, – teigia jis. – Tačiau 20 proc. kainų šuolis per mėnesį sukelia daug abejonių ir didelių kliūčių saulės energijos panaudojimui.“