Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvos įmonės savo indėlio į darbuotojų ir bendruomenės gerovę svarbą įvertino 3,7 balo (iš 5 galimų), atsakingo valdymo principus ir aplinkosaugos pastangas – 3,5 balo. Per keletą metų ypač suprastėjo socialinio ir tvaraus valdymo, kaip svarbių tvarios plėtros sudėtinių dalių, aspektų vertinimas. Rūpinimasis darbuotojais ir indėlis į bendruomenę dar 2019 m. buvo vertinamas vidutiniškai 4 balais (iš 5), o atsakingas valdymas 2020 metais buvo įvertintas 4,2 balo.
Latvijos ir Estijos mažos ir vidutinės įmonės ESG įtaką savo verslo tvarumui vertina dar skeptiškiau. Latvijos įmonės savo indėlį į darbuotojų ir bendruomenės gerovę kaip svarbų verslo tvarumui rodiklį vertina 3,5 balo, aplinkosaugos veiksmus – 3,1 balo, o atsakingą valdymą – 3,2 balo. Estijoje atitinkamai bendruomeninė veikla vertinama 3,2 balo, aplinkosaugos – 3,1, valdymas – 3,3 balo.
„Viena vertus, pastarųjų metų įvykiai sumažino ESG (aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdymo) svarbą įmonių akyse – dėl pandemijos, karo Ukrainoje ir ekonomikos nuosmukio verslas pradėjo didesnį dėmesį kreipti į finansinį veiklos tęstinumą. Kita vertus, tikėtina, kad atitinkamos tvarumo temos iš dalies jau tapo įmonių kasdienybe. Rūpestis darbuotojais, jų gerove, veikla bendruomenėje tapo neatsiejama įmonių dalimi, todėl šie faktoriai tiesiogiai jau gali būti ir nesiejami su tvaraus verslo plėtra. Visuomenės spaudimas mažinti ekologinį pėdsaką, organizuoti gamybą švariau taip pat niekur nedingo, kaip ir darbuotojų ar vartotojų pasirinkimas dirbti ar pirkti iš sąžiningai ir atsakingai veikiančių įmonių, – teigia SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės per pastaruosius trejus metus daugiausiai dėmesio ir pastangų skyrė popieriaus vartojimo mažinimui (3,5 balo), taip pat kitų gamtos išteklių tausojimui (3,4 balo) bei atsakingoms verslo operacijoms (3,3 balo). Estijos ir Latvijos įmonės per šį laikotarpį skyrė daug dėmesio tvarių partnerių atrankai, taip pat mažino spausdinamo popieriaus kiekį bei taikė atsakingo verslo sprendimus.
Mažiausiai dėmesio per pastaruosius trejus metus Baltijos šalių mažos ir vidutinės įmonės skyrė žaliosios energijos naudojimui, aplinkai draugiškų produktų pasirinkimui savo veikloje bei CO2 pėdsako mažinimui.
„Nepaisant žemo įvertinimo, Lietuvos verslininkai išsiskiria aplinkosaugos veiksmais ir sprendimais. Tyrimas rodo, kad mūsų įmonės, skirtingai nei kaimyninėse valstybėse, skyrė daugiau dėmesio ir pastangų taikant žaliosios energetikos sprendimus (savo pastangas įvertino 2,9 balo palyginti su 2,3–2,4 balo Latvijoje ir Estijoje), prisidedant prie CO2 pėdsako mažinimo ar naudojant nekenkiančius aplinkai gaminius savo veikloje, – sako E. Dovbyšienė. – Palankias sąlygas tokiems veiksmams sukuria gan sparčiai besiformuojanti atsakingo aplinkosaugos elgesio kultūra Lietuvos versle. Prie šios tendencijos prisideda ir valstybė, skatindama atsinaujinančiųjų energijos išteklių sprendimus versle. Verslo finansuotojai taip pat atlieka savo vaidmenį – SEB banke žaliosioms verslo paskoloms skiriame prioritetą ir taip skatiname įmones investuoti į aplinkai draugiškus sprendimus, efektyvinti savo veiklą ilguoju laikotarpiu, pereiti prie tvarių ir mažesnį ekologinį pėdsaką paliekančių sprendimų bei sparčiau atliepti rinkos poreikį gyventi švarioje aplinkoje ir vartoti tvarią produkciją.“
Bendras SEB banko suteiktų žaliųjų paskolų skaičius Baltijos šalyse didėjo keletą kartų. 2022 metais trys SEB banko padaliniai Baltijos šalyse valdė 624 mln. eurų žaliąjį portfelį – kone 500 proc. daugiau negu 2021 metų pabaigoje, o 2023 metais šis skaičius jau viršijo 1 milijardą eurų. Didžiausią žaliojo portfelio dalį sudaro žaliosios paskolos įmonėms.
Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atliko SEB bankas, vasario mėnesį apklausęs 2 214 mažų ir vidutinių įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
